Įspėju- atsitraukti neįmanoma

Šios dienos klausimas “Ar būna, kad skaitydamas knygą neiškenti ir paskaitai pabaigą?” puikiai tinka įspūdžių, atsiradusių po D.Tartt knygos “Slapta istorija”, dėlionei pradėti.

Pirmas sakinys: “THE SNOW in the mountains was melting and Bunny had been dead for several weeks before we came to understand the gravity of our situation.”

Tiems, kurie skaito šitą knygą, nereikia versti paskutiniųjų jos puslapių, kad sužinotų, kuo viskas baigsis. Autorė pati viską atskleidžia jau prologe ir tokiu būdu tarsi nuvainikuoja smalsumą sužinoti, kas bus. Bet paradoksalu, jog būtent tas išankstinis žinojimas suintensyvina visą tekstą. Kai žinai, kas įvyko, naturalu klausi, kodėl taip atsitiko. Ir D.Tartt atsako į tą klausimą labai detaliai, intelektualiai, metodiškai, puikiai kontroliuodama įvykius ir tekstą.

Knygos pasakojimas parašytas pirmuoju asmeniu: Richard Papen gėdinasi savo tėvų, savo kilmės ir labai nori patekti į gana snobiškų, pretenzingų studentų intelektualų draugiją, kurią sudaro Henry, Francis, dvynukai Charles ir Camilla ir tas pats  Bunny, apie kurio likimą sužinome jau pirmajame sakinyje. Jam pavyksta įsilieti į grupę ir kartu su jau minėtais žmonėmis mokytis klasikinės graikų kalbos pas ekscentrišką profesorių, kurio kiekvienas žodis jiems tampa tarsi nenuginčyjama tiesa, kone aklai sekamu religiniu kanonu, o antikiniai idealai ir ritualai tampa sektinu pavyzdžiu net amerikietiškoje koledžo aplinkoje. Kartą Henry, Francis, Camilla ir Charles su narkotikų ir alkoholio pagalba pabando bakchanalijos (šventės, skirtos vyno dievo Dionizijaus) metu pajusti ekstazę ir, pasiekę beprotybės ribą, padaro tai, kas yra vienas didžiausiu tabu mūsų visuomenėje. Apie tai sužino Bunny, ir jo elgesys tai sužinojus apsprendžia jo paties gyvenimą.

Kadangi D.Tartt jau pačioje pradžioje atskeidžia paslaptį skaitytojui, visas jos pasakojimas, kone kiekvienas žodis tarsi pabrėžia tą neišvengiamybę, kurios link savaip keliauja visi veikėjai.

Tekste pilna nuorodų ir sąlyčio taškų su graikų antikine ir su vakarietiškaja moderniąja literatūra, naturalu,  jog yra aliuzijų į F.Dostojevskio knygą “Nusikaltimas ir bausmė”, nes autorė didelį dėmesį skiria baimės ir nerimo (žodis “nerimas” prastai nusako tą būseną, angliškasis “anxiety” man atrodo daug tikslesnis) aprašymui.

(ir vėl ta neskaityta “Nusikaltimas ir bausmė” kažkaip sugeba visur prasiskverbti, jau turbūt niekur nedingsiu- reikės perskaityti, a tai pristojo lyg kokia nelaba dvasia 😉 )

Autore D.Tartt

“Slapta istorija” – D.Tartt debiutas, išleistas 1992 ir sutiktas itin palankiai tiek kritikų, tiek skaitytojų. 2002 išleista antroji D.Tartt knyga “The Little Friend”, o 2012 laukiama ir trečiosios.

Skaičiau knygą ir vis galvojau, kaip čia atsitiko, jog pagal ją nėra sukurto filmo. Skaičiau ir bandžiau įsivaizduoti, kas galėtų vaidinti šaltąjį autodidaktą Henry (pirma mintis- Robert Pattinson), o kas tiktų Charles,  Frances ar Camille vaidmenims.

Šiaip tai visokie kriminalai ir trileriai nėra mano mėgstamas žanras. Jei skaitau detektyvus, tai tik apie Šerloką Holmsą ir Miss Marple, nes kitaip “nervai nelaiko”, bet šitą knygą tikrai nesigailiu pradėjusi skaityti. Ne prievartos pilni ir detalūs nužudymo aprašymai , o įdomūs veikėjų chrakteriai bei  sodrios baimės ir įtampos pilnas veiksmas yra į “Slaptą istoriją” itraukiančios jėgos paslaptis.

K.Ž.G

22 thoughts on “Įspėju- atsitraukti neįmanoma

  1. Na ieškdamas info apie knygos autorę radau, kad pagal šį romaną A. Pakula pastatė kino filmą “Nekaltumo prezumpcija”, bet filmas pastatytas 1990, o knyga parašyta 1992, tai AL susivėlė pristatydama knygą

  2. Jau paskelbiau šios knygos paiešką 🙂 Tikrai jei ne šis postas, tai nebūčiau (spėju niekada) skaičiusi šios knygos 🙂

  3. Dori, ir as ja kazkaip “praziurejau”. Gerai, kad pora pazistamu apie ja keleta kartu uzsimine ir pasake, jog tai geriausia kada nors ju skaityta knyga. Vos tik pamaciau knygyno lentynoj, tai griebiau. Keista, kaip i gyvenima ateina knygos, ar ne? Vienos per priverstinu knygu sarasa, kitos- del draugu rekomendaciju, dar kitas skaitome todel, kad jas megsta zmones, kuriuos mes isimylime. Man net silpna pasidaro, kai pagalvoju, jog nebuciau atradusi I.McEwam, J.C.Oates, V.Woolf..

  4. Lietuviškame leidime ši knyga yra išleista tarp “XXa aukso fondo”, o aš šiuo metu bandau susipirkti visas knygas iš to fondo 🙂
    Ir aš daug ko nebūčiau atradusi, jei ne kitų rekomendacijos ar perskaityti tokie blogai 🙂 Todėl nuoširdžiai džiaugiuosi, kad atsiranda žmonių, kurie man “parodo kelią” į gerą knygą ar rašytoją 🙂

  5. Gal kartais kas netyčia skaitėt jos antrąją knygą “The little friend”? Kokie atsiliepimai? “The secret history” tikrai puiki, viena iš mano mylimiausių knygų, sakyčiau 😉

  6. KnyguziurkeL,

    Tai dabar ir tu is jo knyga atimk, taip, kad kaip jis is taves atimineja. Atsilygink tuo paciu

  7. Beje, mano vyras irgi ja perskaite pries pora savaiciu, tai dabar ja visiems rekomenduoja 🙂

  8. tiek geru atsiliepimu, tiek geru ivertinimu ir as taip tikejaus to itraukimo, to paskendimo ir…net nzn, kodel, bet manes neitrauke…o gaila 🙂

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s