Tautų draugystė arba 2+2=?

.

Visai neseniai sugraužiau naują labai dabar Lietuvoj populiarią A. Užkalnio knygą “Anglija: apie tuos žmones ir jų šalį”. Iš tiesų labai informatyvi knyga ir svarbiausia – smagi skaityti. Aš juokiausi ir juokiausi (balsu), o mano vyras, kuris knygą perskaitė prieš mane, vis klausė, kuri vieta man ten tokia juokinga :). Įdomu, kad tokioj lietuvių tankiai apgyvendintoj ir dažnai lankomoj šaly, aš iš viso esu buvusi tik vieną kartą ir tai komandiruotės metu. Na ir gerai, nes kelionė po šitos knygos bus turiningesnė, įdomesnė ir tikslingesnė.

Kas labiausiai nustebino ir nuvylė mano vyrą? Ogi tai, kad anglai gyvena baisiai susigrūdę, kaip pats autorius sako “nykštukų nameliuose”, kuriuose yra tokie kambariai kaip one bed bedroom ir jame tikrai nieko daugiau netelpa, tik kokia nusprogus kušetė, ir, mano įsivaizdavimu (o mano įsivaizdavimai dažnai vyksta taip, kap pavaizduota seriale apie Ally McBeal), į tą  lovą dar lipama ne iš šono, o iš kojūgalio, nes iš šono papraščiausiai nėra vietos prieit. Štai toks tai one bed bedroom 🙂. Na, mano vyras nusiminė, nes jis kaip tikras lietuvaitis yra maždaug krepšininko ūgio, tai jam su lovom daug kur prastai ;). Tai va, įsivaizduoju tokį ropojimą į lovą prabangiame Anglijos name ir man baisiai juokinga pasidaro :). Ir tokių linksmų vietų knygoje daug daug daug.

Na, kadangi viskas taip linksmai aprašyta ir kad tie anglai tikrai keisti žmonės, mano sesutė, net suabejojo, ar neprifantazavo autorius toje knygoje. Bet aš žinau, kad ne, nes teko garbės lankyti kursus Lietuvoje pas tokius vyrukus Mike ir John (koks gi kitoks vardas, jei ne John! O Mike, tai dar superine pavarde -Little, taigi, mažasis Mikas :)) . Jie mums ir papasakojo apie anglus. Tiesa, jau kai jie pasakojo, tai irgi galvojau, kad fantazuoja. Ir pasakojo apie tai, kad valstybines mokyklas lankantys vaikai vienos švietimo reformos metu nebuvo mokomi aritmetikos! Kam reikia žinot, kiek bus 2+2, jei gali paspaust kalkuliatorių, ir jis parodys, kiek suma, o jei parodys 5, tai tuo net nebus suabejojama! Dėl to ir nesistebėjau autoriaus pasakojimu, kaip gan aukštas pareigas užimantis verslininkas rašydamas ant lentos su tragiškom spelling klaidom, tik kvailai kikeno tvirtindamas, kad žino, kad su klaidom rašo! Bet anglų manymu čia nieko baisaus! Taigi, gerbiamos blogo skaitytojos, pagal anglus, mes tikrai esam crazy vargšus lietuvaičius linčiuodamos dėl tokių subtilių kalbos klaidų 😉

Na, o jei norit daugiau pasijuokt ir šiaip sužinot apie Angliją, čiupkit šitą knygą, tik nesierzinkite dėl išnašų, kurių labai daug ir ne visos jos iš tikro reikalingos.

...

Na, o tautų draugystę sutvirtinsime Laimos Lavaste “Linksma knyga apie suomius ir Suomiją”. Kadangi knygą skaičiau prieš kokius penkerius metus, tai daug detalių nelabai atsimenu, bet tikrai atsimenu, kad knyga, kaip ir užvadinta – linksma. Jaučiu sentimentus Suomijai, nes tikrai praleidau ten daug gražių dienų naudodamasi Erazmus programa, nes sutikau žmonių “visam gyvenimui”.

Autorė apie Suomiją: “Jei man reikėtų nupiešti Suomiją, aš nupieščiau didelį ledkalnį, iš kurio kyšotų tik patikliai į pasaulį žvelgiančio suomio galva. Jo pasaulis – giliai giliai po ledu. Netiesa, kad į jį neįmanoma prisibelsti”. Tikrai įmanoma!

|Suomių gerbėja L|

7 thoughts on “Tautų draugystė arba 2+2=?

  1. Oi sunku parašyti knygą apie visą šalį! Tavo dviejų minėtų nesu skaičiusi, be užtat skaičiau M.Kulčinskaja “Švedija.Mitai ir tikrovė” ir man labai nepatiko. Visų pirma ten taip generalizuojant pripašyta apie švedus, kad net pyktis ima. Jei ji būtų rašiusi bent jau vien savo patirtį, tai dar dar… Bet dabar bandoma sudaryti kažkokia objektyvumo iliuzija, o iš tikro gaunasi milžiniški apibendrinimai. Ji rašo, kad svarbu atsikratyti stereotipų, bet pati stereotipus iškelia tarsi koką universalią tiesą. Pavyzdžiui aiškinama, jog tame mieste, kur ji gyvena tebuvo vos keletas aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių. Arba “namuose vaikas neturi jokių pareigų, jo neliečia jokie reikalavimai”. Galiu pateikti kokį 50 šeimų, kur vaikai turi atlikti tam tikrus darbus. Viename skyriuje autorė apkaltina švedus arogancija, bet iš tikrųju tai jos kalba, jos požiūris į Švediją yra labai arogantiškas. Jos tekste nuolatinės “pasikėlimo” gaidelės, ir tautą ir šalį ji traktuoja tarsi iš viršaus. Tokia jos pozicija labai jau aiškiai parodo meilės aprašomam objektui trūkumą. Jei būtų meilė, tai tie aprašymai nebūtų tokie juodai/balti, šalti. Dabar tas užslėptas paniekos jausmas palieka kažkokį kartėlį, kai užverčiu paskutinį knygos puslapį.

  2. Na va, pribaigiau knyga apie Anglija. Dvejopus jausmus ji man sukele. Gavau ir pakikenti, ir smagu buvo apie anglus suzinoti tikrai neitiketinu dalyku. Tik man, kaip ir knyguziurkeiG knyga apie Svedija, knyga paliko kazkoki karteli…Cia atvirksciai, meile saliai tokia didele, kad buvo justi uzsleptas paniekos jausmas broliams lietuviams…Nes jie mat tokie nesusiprateliai, vis stebisi anglu keistenybemis.O stebisi pasak autoriaus del to, kad nepazista ir neperpranta, o mat jis toks saunuolis (gudriausias is tu nesusiprateliu lietuviu gimines ) eme ir perprato!!!Nezinau, bet man skaitant toks ispudis susidare…
    Be abejo, atskiros pastraipos reikalauja ir isnasos, nes is ju butu galima atskira knyga parasyti. Suprantu, kad toks buvo stiliaus uzmanymas, bet jei jau isnasa uzima puse puslapio, tai gal ji verta atsidurti paciame tekste?? Nes daznai baigus skaityti isnasa, perversdavau puslapi ir tik tada netiketai pamacius, kad mintis nesitesia, suprasadavau, kad ano puslapio dar nebaigiau skaityti:))
    Tai tokie tie ispudziai. Noreciau paskaityti dar kokia knyga apie ta sali ir tuos zmones ir paziureti, ar tikrai autorius toks saunuolis ar cia tik jam taip pasirode :)))

    1. na virskinau virskinau komentara ir apvirskinau. tiesiog prisiminiau, kaip skridau i londona ir kokia publika lektuve skrido… na, tokia kad as stengiaus atsiskirt nuo mases einancios is lektuvo lauk, nes man buvo geda 😥 Bet taip ziauriai. Nes eina skustagalviai treninguoti ir kabinejasi prie juodaodziu ir meto slykscias replikas lietuviskai. Dar dabar stovi akyse to zmogaus veidas pasimetes ir nezinantis, kaip cia reaguot… Tai va, kadangi man akyse toks vaizdas, tai man nelabai ir pasirode, kad autorius bando pasirodyt, koks jis protingas ir kaip zino apie anglija, tiesiog maciau ta kategorija lietuviu,kurie nei bando nei nori ta anglija pazinti ir tiesiog viska vadina “nesamone”. Tai va. dar sakyciau,kad autorius tada pakankamai svelniai parase. be to,jis knygoj minejo, kad zmones,kurie bent kazkokia pagarba tai saliai rodo,dazniausiai nesusiduria su tokiomis prolemomis,kaip minetieji. tai toks apginamasis zodis,kad nebuvau kritiska 😉

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s