Apie knygas ir pieštukus

Kažkada labai seniai (deja, tie laikai iš tikrųjų darosi “labai seni”) kiekvieną darbo dieną mes lipdavome į trečią savo mokyklos aukštą mokytis lietuvių kalbos ir literatūros (dažniau tik literatūros) pas mokytoją, kurią šiandien man norsisi pavadinti Fėja su mėlyna berete :). Tai vieną tokią dieną mokytoja mums pasakė (deja, nebeatsimenu, kaip tiksliai tai buvo pasakyta, gal nerealios atminties Giedrė prisimins), kad knygos yra tam, kad jas skaitytume ir naudotumėmės, o ne tam, kad vartytume jas užsidėję baltas pirštinaites ar garbingai laikytume savo knygų lentynose. Tą dieną mokytoja mums oficialiai “davė” leidimą asmeninėse knygose pieštukais pasibraukti dėmesio vertas mintis, užsirašyti pastabas ir kitaip įsitraukti į baltų lankų gyvenimą.

Mano knygos dažnai būna paženklintos pabraukymais, pagalvojimais ir panašiais dalykais, kurie paėmus knygą “suveikia” kaip dienoraštis – netikėtai išlenda visokie prisiminimai, mintys, kvapai ir dainos. Čia keletas iš jų, ką pavyko greitai surasti pasikuitus savo lentynose:

Dažnai užsirašau, kada knyga buvo pirkta. Nusišypsojau radusi šitą datą, kuri rodo, kad vėl save “pamylėjau” gimtadienio proga – tokia nuostabi proga paišlaidauti knygoms 🙂

Ar šiaip atsimintumei, kad pirkai knygą šaltą gegužę (čia minimų pokyčiu, deja, neatsimenu 😦 )?

Arba gavai dovanų iš darbdavio Kalėdų proga…

Arba nusipirkai, nes tikrai tikrai neturėjai pinigų, o be to buvo svarbu gerai nubalsuoti referendume…

Na, o pirmenybę rašyti į knygas ne pieštukais turi jų autoriai 🙂 Prieš tai prancūziškai paflirtavę ir mirktejėję akį (aišku, kad su meile, kaip gi kitaip!!!) –

Beje, turiu vieną knygą, kur autoriai prašo, kad rašytum, net paliko tam tuščių puslapių. Tai Fredrik ir Teo Haren Idėjų knyga tėvams –

P.S. Beje, didžiausia problema, su kuria susiduriu skaitydama – pieštukas. Gal galėtumete parekomenduoti tokį, kuris nenusimeta, nepasimeta, nepasislepia ir visada būna ten, kur jį palikai, žodžiu, man labai trūksta pieštuko – skirtuko, kad visada būtų po ranka, kai reikia parašyti ar pasibraukti.

/Žiurkytė L