Neduokdie, jei knyga bus populiari…

Gerokai pavėlavusi ir aš numesiu savo trigrašį diskusijoje (čia, čia, čia, čia) dėl K.Sabaliauskaitės “Silva rerum”, o tiksliau knygos reklamos. Tikrai nemaniau, kad 2009 metais galėtų kas nors susierzinti dėl reklamuojamos knygos.Štai pavyzdžiui B.Speičytė rašo:

Nuotrauka iš čia http://www.flickr.com/photos/15581217@N07/2852302945/

“Trikdo – žinoma tik mano sugedusią filologinę sąmonę – iš konteksto išimti vertinimų fragmentai, kuriais kaip povo plunksnomis apkaišytas antrojo leidimo viršelis (šį leidimą ir skaičiau) ar autorės tinklalapis. Visa tai neišvengiamai sukuria aplink knygą visų pirma parduodamos prekės, ne kultūrinio artefakto atmosferą. Suprantama, – tokios žaidimo taisyklės, ne apie vertinimą čia kalba, ne jis čia rūpi, o „šimtaburnė fama“, kuriai prie antikinio portreto reikėtų pridurti ir kokius nors finansinę sėkmę simbolizuojančius atributus. Vis dėlto, praėjus metams po knygos pasirodymo ir teisėtai ja pasidžiaugus, nebėra tokios būtinybės primygtinai girti ir siūlyti leidinio, kad tik pirktų.” (Paryškinimai tekste – mano)

Mane stebina, jog Speičytė supriešina kultūrini artefaktą ir parduodamą prekę. O kada kultūra nebuvo parduodama? Kaip visa tai reikėtų suprasti? Jei knyga guli apdulkėjusi knygyne, tai ji jau apgaubta “kultūrinio ertefakto atmosferos”, o jei ji perkama – tai ji jau prekė, iš kurios rašytoja ar rašytojas, neduokdie, pasipelnys. Kas čia blogo, jei knyga reklamuojama? Nesuprantu kodėl  “filologinėje sąmonėje” nelabai gražu, jog gana daug knygos reklamos buvo Lietuvos ryto dienraštyje. Asmeniškai aš būtent iš ten ir sužinojau apie “Silva rerum”. Kadangi skaičiau Sabaliauskaitės tekstus tame pačiame laikraštyje, tai panorau perskaityti ir jos knygą.  Kas čia baisaus ir gėdingo?

Negražu, kad kultūriniai artefaktai išpopuliarėja? Atleiskite, bet tai tiesig kultūrinis snobizmas. Kol J.M. Coetzee 2003 negavo Nobelio literatūros premijos, Švedijoj parduota buvo maždaug 2000 jo knygų. Po Nobelio premijos vien jo “Disgrace” buvo parduota 100 000 egzempliorių, o kitų jo knygų pardavimas pasiekė maždaug 20.000.  Tai ką-  dabar jo knygų kultūrinė aura išblėso ir jo skaityti sąmoningi filologai nebegali?

Labiausiai man keista, jog priekaištaujama dėl internetinio puslapio. Aš maniau, kad internetinis puslapis dabar jau yra standartas minimum. J.Irving jį turi. Ir Doris Lessing. Ir G.G Marquez (jo puslapyje net (O Viešpatie!) galima nusipirkti jo knygų). Ką jau čia interneto puslapis… P.Coehlo štai net Twitter’į savo dažnai atnaujina.Vienas geriausių internetinių puslapių priklausančių rašytojui yra J.K.Rowling puslapis. Ten naršydamas gali ir kai kokių paslapčių apie knygų herojus sužinoti, bet, žinoma, “Hario Poterio” knygų yra parduota berods 325 milijonai egzempliorių, o tai turėtų labai gasdinti tuos, kurie nori apsaugoti kultūrą nuo komercijos.

Vietoj to, kad bandytume išsaugoti kažkokią įsivaizduotą ir abstrakčią “kultūrinio artefakto atmosferą”, reikėtų pasidžiaugti, jog žmones knygas perka ir skaito. Na ir kas, kad ne M.Proustą, o D.Brown’ą, juk pastarąjį skaito net ir tie, kurie šiap paprastai knygų neskaito.   Svarbu, jog žmonės pajunta skaitymo džiaugsmą, norą atsisėsti su knyga, nora versti puslapius ir skaityti skaityti skaityti.

Skaitymo džiaugsmą reikia saugoti ir skatinti, o ne kultūrinio elitizmo apraiškas.

//Giedrė

8 thoughts on “Neduokdie, jei knyga bus populiari…

  1. Super postas – sutinku su kiekvienu žodžiu! Nors…dažnokai populiarios knygos mane atbaido, nes išsigąstu, kad nebūtų TIK išpūstas reikalas, bijau užkibti ant reklaminio kabliuko, nors laikausi princio – “pati neperskaičiusi nieko negaliu pasakyti”. Todėl į nieką nespjaunu.

  2. Kristina, man irgi gaila reklamos dziunglese pasiklydusiu geru knygu. Kazkaip labai pas mus priimta, kad jei reklamuojama, tai jau blogis kazkoks. bet, man atrodo, situacija po truputi keicias

  3. šiais laikais ne už reklamą reiktų “mušti”, o už jos ignoravimą. neseniai senos, bet ne itin didelės leidyklos redaktorė man bėdavojo, kad jų knygų niekas neperka, nors knygos vertingos, tikrai vertos dėmesio. bet juk reklamuoti jas, jos nuomone – gėdinga! o kaipgi skaitytojui, kuris dažnai yra ir pirkėjas, jas atrasti, kai praktiškai visas knygų platinimo verslas vienose “Šviesos” rankose?

    sekmadieninis pabambėjimas iš vonios :>

  4. sutinku labai labai. bent jau mums parasytu, kad turim toookia knyga. tada mes irgi parasytume. ir koks 100 zmoniu paskaitytu gal. ir tada uzsivestu. oj, pas mus dar tiek stereotipu kvailu.

  5. Aš va tų reklamų stereotipų auka irgi esu – man jeigu reklamuoja, tai man iškart atrodo “popšlamštas”. Aš laukiu kelis metus ir tik “išlikusias” ant bangos perfiltruoju, tada kokią teikiuosi paskaityti 😀 O jeigu rimtai, tai po S.Braun vienos leidyklos reklamomis nebetikiu. Aš labiausiai tikiu pirmu puslapiu, t.y. kai atsiverčiu knygą ir užkabina.

  6. anafora, tu kaip mano sese 🙂 dabar as irgi tuo metodu naudojuosi- ar uzkabina pradziu pradzia. ir dar visokiais ir jokiais metodais naudojuosi, net nezinau, kokiais 🙂

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s