Vakar buvo pirmasis diskusinis Jaukaus knygų klubo susitikimas. Aptariamoji knyga William Faulkner “Kai aš gulėjau mirties patale”. Susitikimas buvo super. Ir sakyčiau su knyga gerai pataikėm, nes šiaip skaitydama nežinau, ar būčiau ištvėrusi knygą iki galo, o dabar ištvėriau, nes knygų klubui, o be to, kai tokia knyga, tai ir nuomonės įvairiausios ir yra apie ką padiskutuoti.
Kadangi knygą daugiausia skaičiau vėliais vakarais, tai, prisipažinsiu, retai būna, kad knyga migdytų, na, beveik nebūna. O šita tai tiesiog traukė į nuovargio liūną. Sunkus tekstas. Iš pat pradžių atrodo geroki kliedesiai – nieko neina suprasti, nei kas kalba, nei kas vyksta. Atsigavau, tik kai prakalbo Diuji Delė, paskui motina.Toks atsikvėpimas – bent galima suprasti, apie ką kalbama, nes vyrų minčių srautas (iš viso knygoje kalba penkiolika veikėjų) toks padrikas iki erizulio.
O istorija? Motina miršta. Vienas iš sūnų jau daro jai karstą, vos ne lentą patikrint kiša, parodyt, kad gerai nuobliuota. Pusę knygos brūžina tą lentą ir vinis kala. Kol galiausiai motina numiršta. Seniai tėvo pažadėta palaidoti tolimajame mieste. Nuvežt nėra kaip – potvynis tiltus nunešė, besikeliant per upę mulai paskęsta, karštis baisulinis, grifai virš vežimo jau ratus suka, o kvapas! Nieko nuostabaus, kad kliedesiais pilasi mintys. Ir pabaiga tokia – apvainikuoja, sudėlioja viską į vietas. Sakau, visa knyga kaip burbulo pūtimas – pūti, pūti ir neaišku, ar sprogs, ištaškydama purslais, ar pavyks išpūsti – pusė knygos ant tos kritinės ribos balansuoja. O paskui, vos ne paskutiniame puslapyje klapt ratas užsidaro, išsipildo į realybę, lyg to kliedesio niekada ir nebuvo, viskas paprasta ir aišku.
knyguziurkes.com 
Man paprastai kuo daugiau kliedesių, tuo įdomiau skaityt. :))
Susumavus, ar vis gi verta ją skaityti malonumo ieškančiam žmogui, o ne tam, kad užsidėt pliusą už klasikos skaitymą ir knygų klubo taisyklių laikymasi?
Klausiu, nes visus savo knyginius pirkinius dabar turiu apgalvot ypatingai gerai. Ši lyg ir domino, bet dabar jau ėmė baugint, kad tiesiog mane iškankins ir norėsiu mest į sieną ;D
Knyga puiki, bet nelenegva tikrai. Jei ieškote “malonumo” (labai platus žodis), tai nežinau, ar ši knyga tam tinka.
“Jaukus knygų klubas”? – gražus pavadinimas 🙂 O židinį turite? Mane šiemet labai skaniai nuteikė, kad trečiokai (maždaug 10 metų amžiaus) PATYS prašė mokykloje atidaryti knygų klubą – šaunus jaunimas auga, ane?