Tokios svarbios knygos, gaila, dabar nė vienos neturiu po ranka. “Žemės – žmonių planetos” iš viso neturiu savo kolekcijoje, reikės įsigyti. Šitos knygos labai primena literatūros pamokas, per kurias, kaip KŽG tikriausiai jau yra minėjusi, mes gavome daug pamokų gyvenimui, o ne egzaminui. 
O šitos abi knygos pilnos žodžių gyvenimui, neišmatuojamai žmonių stiprybei, nes “svarbiausia žmogaus ryšys su žmogumi”.
|lapė ir rožė|
knyguziurkes.com 
kas įdomiausia, tokia populiari knyga kaip Mažasis princas Lietuvoje visada buvo leidžiama nelegaliai 🙂 išskyrus paskutinį leidimą.
oho! nors is kitos puses nesistebiu
Laukianti, papasakok daugiau!
Ta prasme, jog neturejo leidyklos teisiu ja leisti, ar kaip?
Turiu sena knygos leidima namie. Dabar jauciuosi kaip kokia pirate, nors uz A de Saint Exupery knygas mokeciau nesideredama.
aha, neturėjo (o tarybiniais laikais tokio dalyko kaip aautorinių teisių pirkimas iš užsienio, kiek žinau, išvis nebuvo – leido kas ką norėjo), o nepriklausomybės laikais vis dėlto yra tokių leidyklėlių pas mus, kurios iki dabar ignoruoja (c). Kaip bebūtų liūdna 🙂 ir iki kurjozų: išleidžia nelegalių knygų, po to pakeičia pavadinimą, pvz, vietoj SAULĖ į SKAISTI SAULĖ ir toliau leidžia 😀
G, paziurek leidime, ar yra kur nors koks kopyraitas įdėtas. Ir kokios leidyklos?
Kaip įdomu! Seno leidimo šiuos namuos neturiu tik naują: 2002m leidykla “Džiugas”. O kas tas copyraitas?…
jis būna prieštituliniam lape, kur surašyta metai, kas vertė, etc. ir būna toks dalykas, pvz:
(C)Random House, 2010.
Nėra mano knygoje – prie C parašyta Leidykla “Džiugas”, 2002 (priešpaskutinio psl išvis nėra, pradžioje informacija).
Grazu, grazu! Sakes.
Laukianti, bet klasikus tikriausiai galima ir taip leisti, niekas i juos teisiu neturi?
oj, cia sudetinga. dazniausiai tam, kad leisti be aut. teisiu pirkimo reikia, kad butu praeje 70 metu nuo autoriaus mirties:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Autori%C5%B3_teis%C4%97