Ir vėl aš grįžtu prie to, kaip Isabel Allende nešė vėliavą. Perskaičiau jos Paulą, apie kurią tuoj parašysiu, jei gausis, tai rankioju visokius gabaliukus, paveiksliukus ir tt. Na, ir beieškodama aptikau jos asmeninį nuotraukų albumą, kurį labai smagu pažiūrėti, ypač skaičiusiems jos knygas, tas, kur apie jos gyvenimą. O jau humoro jausmas!!! Skaitau ir žvingauju, garbės žodis. Na, žinoma, aptikau ir tas nuotraukas, kuriose Isabel neša žymiąją olimpinę vėliavą… Su autorės komentarais 🙂
|chi chi|
knyguziurkes.com 
Bet jau komentarai po nuotraukomis 😀 Suviliojot mane paskaityt jos knygų, nes dar vienas kaprizas buvo, kad not my cup of tea bus 🙂
Mes sitam bloge visi mokinames nesikaprizint ir nevartyt akiu, kad ir kaip sunku butu 🙂 🙂 🙂
O nuo kurios knygos patartumėt pradėti pažintį su ja?
Aš siūlyčiau nuo Dvasios namai – man rodos stipriausia. Tik, po to kitos blankesnės atrodo šiek tiek 😉
Anafora, pritariu!
Prisiminiau, kad viena mano buvusi kolegė labai mėgdavo Isabel -rinko jos visas knygas. Kažkada per pokalbį pareiškė, kad jos viena knyga “Zoro jaunytė” yra nuklydimas į šalį, kurią vadina komercine ar pan.todėl nežada “tokių pasitalų” skaityti. Po kiek laiko žiūriu knygine minėtoji komercija kelis lt kainuoja – nupirkau aš jai tą knygą, padovanojau ir sakau – žinau, žinau, kad neskaitysi, bet tau į kolekciją prie autorės knygų. Po kelių savaičių draugė raportuoja, kad “knyga pusėtina, istorija sentimentali, bet va autorei talento neatimsi” 🙂
Žodžiu, kad ir ką Dori skaitytum, Isbel talento nei vienoje knygoje nepraleisi 🙂
As jos knygu jaunimui nesu skaicius. Zoro irgi ne.
A, dar ji jaunimui serija leidžia? Vaikams irgi? Nežinojau, reiks kada pasikapstyti.