Močiutės Lilės knyga

Močiutė Lilė ir senelis Algirdas nusifotografavę foto atelje Montės gatvėje

Kai kurios knygos primena tam tikrus gyvenimo įvykius, kitos primena bemieges naktis, kai pabaigus ruošti pamokas, pirmą valandą nakties toliau skaitydavau rytojaus literatūros pamokai reikalingą “Aną Kareniną”. Kitos knygos man asocijuojasi su žmonėmis: štai pavyzdžiui M.Andre knyga “Altenburgo riešutmedžiai” man visada primena mano mieląją draugę knygų žiurkę L., nes ji man tą knygą nupirko kaip kompensaciją, kai vieną skolintą iš manęs užliejo vienu mikroskopiniu lašu arbatos  🙂

Yra viena knyga, kuri man yra neatsiejama nuo mano mamytės mamos Jadvygos, visų vadinama Lile. Aš savo močiutės Lilės visai neatsimenu, nes ji mirė, kai man buvo vos vieneri, tad viską, ką apie ją žinau yra iš mamytės pasakojimų ir nuotraukų. Kai močiutė mirė, mano mama gavo jos receptų knygą, ir man ta knyga yra neatsiejama nuo močiutės atminimo. 

Močiutės Lilės receptų knyga

Per kiekvienas Kūčias būtent pagal šitos knygos receptą  darau koldūnus, nes taip atrodo, jog ir ji yra su mumis per šventes.

Knygą “Valgių gaminimas” 1956-aisiais metais išleido “Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla”. Tuomet ji kainavo 18 rublių ir 85 kapeikas. Knygos autorės yra tituluojamos namų ūkio agronomėmis  siūlo paskanauti šutintais špinatais, avienos zrazais, įdaryta lydeka drebučiuose, vėžių kakleliais olandiškame padaže ir kitais patiekalais.

 Knygos pratarmėje rašoma : “Sėkmingas penktojo penkmečio plano įvykdymas ir tolesnis liaudies ūkio vystymas sudaro realias sąlygas gausiau aprūpinti gyventojus maisto ir pramoninėmis prekėmis. Kolūkiai, tarybiniai ūkiai ir pramonės įmonės kasmet pagamina daugiau prekių miestų ir kaimų dirbančiųjų buičiai pagerinti“.

Paskutiniuoju metu leidžiama labai daug maisto gaminimo knygų, kuriose pilna gražių nuotraukų, bet šitoje senoje vietoj nuotraukų- iliustracijos. Patiekalai čia nėra fotografuojami, o yra piešiami, ir, tai , mano akimis, suteikia labai daug žavesio.

Ne nuotraukos, o iliustracijos
Iliustruoti cepelinai su spirgintais lašiniais

Knygoje yra ne tik receptų, bet ir įvairių patarimų šeimininkėms: “Švarai palaikyti šluostės dažniausiai siuvamos iš susidėvėjusių rankšluosčių arba minkšto flanelinio audinio. Jos taip pat laikomos švariai, nes dulkėta ar nešvaria šluoste švaros namuose nepalaikysi“. Knygoje dar teigiama, jog kiekvienai šeimininkei reikalingas sandėliukas, rūsys ir ledainė, taip pat pateikiamas būtinų virtuvės įrankių sąrašas, į kurį įtraukti porcelianiniai arbatinukai,  kočėlas ir duršliakas. Anot autorių, margas suktas vainikas ir “Sraigių” pyragas yra kepami “Čudo” krosnelėje, o maisto sudėties lentelėse nurodomas ne tik baltymų, riebalų, bet ir celiuliozės ir pelenų kiekis gramais. 🙂

Angliavandeniai, pelenai ir celiuliozė maisto produktuose

O kad žinotumėt kokių skanių žagarėlių receptas yra šitoje knygoje!

Močiutės Lilės knyga man yra viena pačių pačių brangiausių ir svarbiausių. Kartais įsivaizduoju, kaip ji nusibraukusi miltuotas rankas į prijuostę, pirštu sekdavo recepto eilutę. Tą pačią eilutę sekė ir mano mamytės ir mano mažosios sesės ir mano pačios pirštas.

K.Ž.G

14 thoughts on “Močiutės Lilės knyga

  1. 1.KZG, kartais man atrodo, kad as neatsimenu puses savo gyvenimo. na tavo ir atmintis!!! Kai susitiksim, papaskosi man ta gyvenimo dali, kuria jau spejau pamirst 🙂

    2. Prasom parasyti zagareliu recepta

    3. ar matei sita filma? jei ne, butinai paziurek! Julie and Julia http://www.youtube.com/watch?v=vjvJHsJD8ic (tuoj paziuresiu, ar dar turiu ji 🙂

    4. dursliakas jega, tiesa, mes ji vadinam durslIUku 🙂

  2. ir as noriu tokios mociutes knygos, kuri turetu savo aura, savo prisiminimus ir dar skatintu ivairias fantazijas 🙂
    O Julia ir Julie paziurekit, ziurejau tris kartus, ziureciau dar kokius 10 🙂 Tame filme kazkas TOKIO yra …

  3. Kaip miela… O mano močiutė kai mirė tai visi puolė temp iš namų kas pakliuvo ir neberadau aš jos receptų aplanko, kur rašė ir klijavo receptus daug daug metų.. Apmaudu, nes turbūt man vienintelei tas aplankas tiek reiškia – kiek kartu abi jį atsivertę pyragus kepėm, agurkus marinavom..

  4. Žiu, kaip gaila… Užjaučiu. Dažnai ne dideli ir brangūs daiktai reiškia daugiausia, o kokios nedidelės smulkmenėles, susietos su atsiminimais. Ir niekas iš giminės neprisipažįsta ėmęs?

    Kartą second hande radau tokį aplankalą su išsaugotais receptais iš žurnalų, su ranka rašytais rašteliais.. Na niekaip negalėjau leisti tokiam dalykui gulėti ant kažkokių apdulkėjusių lentynų. Nusipirkau už simbolinę sumą ir parsinešiau namo.

  5. ech.. ilga istorija.. niekas neprisipažįsta NIEKO ėmęs, labai juokinga turint omeny gerokai pratuštėjusias lentynas ir spinteles..

  6. Vaje kokia nuostabi knyga, turiu galvoje, kad ji būtent močiūtės, o ne šiaip sena knyga. Mano nei močiūtė nei mama negamino, tai net knygų nesiteikė kaupti 😀 Bet užtat man dovanoja, taigi tradiciją teks nuo manęs tęsti 🙂

  7. O viešpatie, mano močiutė turėjo lygiai tokią pat ir dar vieną senesnę, leistą 1936 m. Geriausias recepto pavadinimas buvo “Džiovintų vengriukų kompotas”. Visada su sese labai juokdavomės iš jo

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s