
Mano klasiokams seniausia knyga mano namuose garantuotai sukels šypseną :), nes seniausia knyga mano namuose yra Praktiškas lotyniškai-lietuviškas žodynas, išleistas laikinojoje sostinėje 1932 m. Dabar jau tiksliai nebeatsimenu, kaip knyga atsidūrė mano namuose, bet esu beveik įsitikinus, kad žemaitiškai sakant „nuo viškaus“ pas močiutę. Nesuprantantiems, apie ką mes čia, išversiu – iš močiutės palėpės. Na, pas mano močiutę „ant viškaus“ (palėpėj) yra (tikiuosi, kad vis dar yra, nes labai seniai bebuvau užlipus) tokia sena knygų spinta, kurioj buvo daug visokių knygų. Su šutve pusbrolių ir pusseserių būdami kaime mėgdavom ten užsikabaroti ieškodami paslapčių ir senovinių daiktų. „Ant viškaus“ visada džiūdavo krūva grūdų, kvepėdavo vytinamos dešros, džiūdavo žolelės ir t.t. Na, žodžiu, tikra močiutiška palėpė.

Na, o knygų spintoj daugiausia buvo visokios maldaknygės ir bažnytinės knygos, kurios mums, vaikams, buvo įdomios tik savo paauksuotais puslapiais (nes galėdavai įsivaizduot, kad čia kokia karaliaus knyga). Tik vėliau man reikalingas pasidarė lotynų kalbos žodynėlis, kalbos, kurią graužėm ir keikėm su klasiokais ketverius metus. Dar dabar labai gerai prisimenu kontrolinių siaubą. Brrr.
Pati knyga priklausė mano senelio broliui kun. Pauliui Racevičiui, tikriausiai ir visa spinta jam priklausė, reikės močiutės pasiklaust, dabar tiek klausimų pačiai kyla… Net pati nustebau, kad apie jį irgi radau internete. Tai tokia mano seniausios knygos istorija, kurios (čia rašydama supratau) visai nežinau. Tad gal to be continued?
|Žiurkytė nuo viškaus|

Labai buvo idomu paskaityti ir apie giminaiti suzinoti…
Pabaigoje truksta klausimo,o kokia seniausia knyga jusu lentynoje? 🙂 Pas mus bent jau pagal isvaizda seniausia yra vyro B. Kordemskis “Matematikos pasaulyje”. Deja, ji jau nebeturi pirmo lapo,kur metai buna irasyti 😀
O metai ne tik ten buna irasyti 😉 Paziurek gale!
Pastebejai, kad giminaite suklydo del Independence vietos (nu, kad javuose, o ne Kanadoj yra)?
Paziurejau ir gale…Bet radau tik kad kainavo 9 rublius.
Zinoma pastebejau 😉
Tai tu ne uzpakalin ziurek, o pora puslapiu pries gala,ten gi seniau visa atkartodavo info ;P
Aš irgi pasigedau gale klausimo: “O kokia jūsų seniausia knyga” 😀
Cha cha… A ir Dori pasigedo klausimo iraso pabaigoje. 🙂 Cia as taip visada irasus uzbaigineju. Turbut darbine trauma, kadangi as savo studentams vis klausimus uzduodu, nes kitaip jie tik patogiai isitaiso ir klauso, bet diskusijose nedalyvauja 🙂
O ką dėstai, jeigu ne paslaptis 🙂
Ne, ne paslaptis. Dirbu ekonomikos fakultete, destau kursus apie organizacija ir vadovavima.
Nelabai tokia literatūriška sritis 😀
Dori,mes abi labai ne literaturiskose srityse dirbam, patikek. Ka cia darom – ne darbas,o atgaiva sielai 🙂
O klausimo neklausiau,nes zinojau, kad ir patys pasiklausit(pacios 😉 )
Is pirmo zvilgsnio nelabai literaturine sritis, bet stai pavyzdziui, kaip tik pakeiciau vieno kurso privaloma uzduoti studentams. Dabar jiems teks ne tik mokslinius straipsnius skaityti, bet dar ir filma “Slumdog millionair” ziureti vien todel, kad destytoja perskaite V.Swarup knyga, pagal kuria pastatytas sitas filmas, ir nusprende, kad kai kurios kurso temos graziai “rimuojasi” su knygos/filmo idejomis.
Geras! Aš tik dabar iš komentarų supratau, kad nebuvo klausimo apie mūsų seniausias knygas 🙂 Skaitydama įrašą aš tą klausimą lyg ir mačiau, ar čia bus mano vaizduotės padarinys? 😀
Seniausia knyga mano namuose – “Vaikas auga”, 1969 metų ir kainavo 85 kapeikas 🙂
Aha 🙂 idomus eksperimentas gavos su tuo klausimu 🙂 norejau parasyt, bet nerasiau, o visi vis tiek saves pasiklause 🙂 ir parase 🙂 smagu 🙂
Aš kažkada turėjau seniausią knygą 1912m, pamenu, kad buvo tokia plonutė, kaip pjesė spektakliui
Koks mielas irasas… gal del to, kad ir pas mano mociute ant viskaus rasdavom visokiu gerybiu, pakrapste ant balkiu supiltus spalius iskasdavom koki lobi.. 🙂
Tavoji seniausia knyga ir man sukele prisiminimus apie lotynu kalbos pamokas.. uf 🙂
Per aspera ad astra 🙂
Siaip, siu ziurkyciu deka, atrandu knygos stebukla is naujo 🙂 vaikystej, paauglystej visos tevu lentynu lentynos perskaitytos, klasiokai juokdavos, kad gyvenam bibliotekoj, o paskui kazkur noras skaityti buvo pasitraukes..
Aciu!
Kad tik macytu, Lauryte!