Knygynai yra viena nuostabiausių vietų mūsų žemėj 🙂 Tikrai! Tikrai! Tikrai! Tas jausmas mane lydi nuo pat vaikystės, kai važiuodama į šokių repeticijas, specialiai išlipdavau ankščiau nei reikia, t.y. stotelėje “Vaikų pasaulis“, ir kulniuodavau į raudonų plytų pasatate įsikūrusį knygyną (garantuoju, kad Giedrė jį atsimena). Dažniausiai nieko nepirkdavau, nes geros knygos gi buvo deficitas, kaip ir kalendoriukai bei kiti niekučiai, bet vis tiek patikdavo ten pasisukioti.
Kai Giedrė parašė, kad jos mylimiausia biblioteka yra Nidoje, tai prisiminiau vienas savo vasaros atostogas tam mieste ir kaip aš kulniuodavau į netoli poilso namų buvusį Nidos knygyną. Jei tik būčiau žinojus, kad poilsiautojai gali skolintis knygas bibiotekoje, tikriausiai net prie jūros nebūčiau norėjus eit! Gal net būčiau kokiu penkmečiu anksčiau sutikusi ten besisukiojančią savo būsimą klasiokę? Žodžiu, pinigėlių per daugiausiai neturėdavau, atsimenu, bandydavau surasti man patinkančią knygą už įkandamą kainą. Juokingiausia, kad į tą knygyną eidavau bent porą kartų per dieną, na, kas gali žinoti, gal kokių naujų knygų atvežė :)! Kad nebūčiau labai jau įtartina lankytoja, tai, atsimenu, nusipirkdavau tokį loterijos bilietuką su metalu apkaustyta skylute, berods už 50 kapeikų, o gal 25, gal atsimenat?
Galiausiai besibaigiant atostogoms nusipirkau kažkokią knygą apie astronomiją :). Na, nebuvo ji tokia įdomi, kaip ta labai labai mėgstama J. Levitano „Apie žvaigždes ir planetas“, kuria taip žavėjaus ir taip norėjau, kad net galvojau pavogti iš mokyklos bibliotekos 😀 (aišku, nepavogiau).
Visagalis internetas! Šiandien prisiminiau tą knygą ir nusprendžiau patikrinti, ar tokia iš tikro egzistavo, ar tik prisisapnavo mano astronominėse svajonėse, ir, nepatikėsit, net radau nusipirkti! Su malonumu paskaitysiu savo kukuliams 🙂
|Astronomijos ir knygynų mylėtoja L|

L,
Tu turi omeny ta knygyna, netoliese fomtano su mergaites skulptura, ar ne?
As irgi ten eidavau labai daznai. 🙂
Gal net buvom susitike:)))
Tiek knygynai, tiek bibliotekos, man tikros sielos oazės 🙂
Prisimenu ir aš tuos loterijos bilietukus, tokioje plastmasinėje besisukančioje dėžutėje. Bet nesu aš jų pirkus, ir, apskritai, nežinau ką būdavo galima laimėti.
Ką dar prisiminiau. Karts nuo karto su tėveliais nueidavau į Šeškinės knygyną. Vieną kartą ten pamačiau 24 flomasterių rinkinuką (aš namuose turėjau vos 6 spalvas). Paprašiau tėvelių, ar jie man galėtų tuos flomasterius nupirkti.
Jie sutiko, bet… ponia, prieš mus stovinti eilėje, irgi užsimanė tų flomasterių, ir pasirodo, ten tik vienas vienintelis rinkinėlis stovėjo… ir daugiau knygynas neturėjo… prisimenu, kaip dabar, verkiau aš krokodilo ašaromis ;(
Dar būdama pradinukė perskaičiau ir aš J. Levitano „Apie žvaigždes ir planetas“. Pamenu, taip susidomėjau astronomija, ir kartu nuliūdau sužinojus, kad iki astronomijos pamokų mokykloje reikia man dar laukti penkis metus! 🙂
Dieve, kokia bjauri moteriske,kur flomasterius nupirko, kaip taip galima!
O man bet kokią meilę astronomijai atmušė… astronomijos pamokos. Atsimenu reikėjo atmintinai išmokti kokioj planetoj kokia temperatūra, iškalti visus palydovus… na žodžiu tokį gražų ir kone romantišką dalyką “užsmaugė” mokykliniai planai ir nuobodi mokytoja.
Įtariu, jog reikėtų man perskaityti jūsų rekomenduojamą knygą, kad astronomija keltų malonias mintis
Tikiuosi nenublanks mano ispudziai kai vel turesiu ta knyga rankose 🙂
Ta pirkėja knygyne, kuo puikiausiai žinojo, kad ir aš norėjau tų flomasterių, nes aš, spirgėdama iš laimės, vis apie juos šnekėjau. Bet žinot, tais laikais beveik viskas buvo deficitas… 1986 metai ar pan.
Aš irgi nusivyliau astronomijos pamokomis 😦 per daug ten buvo tų sausų faktų ir pan. Karts nuo karto vis pasiimdavau į rankas mūsų minimą astronomijos knygelę, kad geriau suprasčiau, apie ką kalba ėjo per pamoką, ir kad nereiktų “kalti” sausos mokyklinės medžiagos.
O planetariume esu buvus vieną vienintelį kartą gyvenime, pradinėse klasėse. Kiek pamenu, patiko!
O man planetariume nepatiko. Gal jau per didele ejau? Na, ten naudojamos technologijos jau buvo ganetinai atgyvene…