Megė, vidurinysis vaikas

Megė yra vidurinysis vaikas šeimoje. Tai savotiška nesėkmė, nes miestelyje, kuriame ji gyvena, kažko verti tik vyresnieji šeimos vaikai. Jiems numatyta miestelio gelbėjimo ir gynimo misija – jie visi, vos tik sukanka keturiolika išvyksta į stovyklą, namie palikdami brolius, seseris, tėvus ir savo portretą. Kartu jie garbinami, kaip didvyriai, jiems dainuojamos giesmės ir skiriami apdovanojimai.

Negeras jausmas apima skaitant, kad jie niekada nebegrįžta namo, o tėvams draudžiama jų gedėti. Atsisakymas išleisti vaiką reiškia išdavystę, atskirtį ir išmetimą iš bendruomenės. Apie tai garsiai niekas nešneka. Tik kartu su broliu į stovyklą išvykstanti mergaitė mesteli Megei, kad pavydėdama buvimo vyriausiuoju, ji tiesiog yra nieko nesuprantanti mažvaikė ir kvailė. Dar labiau vandenis sudrumsčia Megės sutikta už “ribos” gyvenanti mergaitė, klajūnė, kuri dainose skelbiama didžiausia prieše. Kas vyksta miestelyje? Ko nežino ir nesupranta Megė?

Knygos idėja gal nėra didelė naujovė, keletą panašių jau teko skaityti, nepaisant to, šioji tikrai išlaikė įtampą ir dėmesį, ir labiausiai, sakyčiau vertinga kaip pagrindas diskusijai apie propagandą, aklą tikėjimą ir pasitikėjimą. Galima net pareflektuoti su vaikais apie sovietmetį – atsimenu, kaip būdama vaikas visą laiką bijodavau karo ir didžioji tėvynė nuolatos mus nuo jo saugojo (net eilėraštukai būdavo apie budrų tarybinį karį). Man net labiausiai įsiminęs straipsnis vaikų žurnale “Genys” buvo apie atomines bombas, kapitalistų numestas and Hirosimos ir Nagasakio.

Taigi, bandysiu savo sūnui “parduoti” skaitymui kaip knygą, kurioje nėra našlaičių. Ups, yra, bet našlaitystė nėra pagrindinė linija.

_____________________________________

Už knygą dėkoju leidyklai “Debesų ganyklos”

Ką pirkti?

audible.com turiu vieną kreditą vienai knygai pirkti. Neįtikėtina, bet niekaip nesugebu to kredito išleisti,  gal kas kokią gerą rekomandaciją?

Trumpos naujienos

Šiandieniniame “The Guardian” radau rašytojų ir jų spausdinimo mašinėlių nuotraukas.  Françoise Sagan, Agatha Christie, Tennessee Williams, Philip Roth ir kiti nufotografuoti su savo mašinėlėmis arba užfiksuoti, kai giliai susimąstę rašo savo kūrinius.

***

Tame pačiame “The Guardian” yra straipsnis apie tai, kaip rašytojas Alan Bennett (mūsų recenzuotos knygos “The Uncommon Reader” autorius) prisijungia prie Zadie Smith ir Philip Pullman kampanijos prieš Kensal Rise bibliotekos uždarymo.

***

Švedijoje, Nacka savivaldybėje protestuojama prieš savivaldybės sprendimą privatizuoti bibliotekas. Tik pagalvokit, kas būtų jei biblioteką sugalvotų nusipirkti, pavyzdžiui, Bonniers leidykla. Ateini į biblioteką, o ten- vien tam tikros leidyklos knygos.  Ačiū, bet ne.

***

Švedijos karališkoji biblioteka bendradarbiaudama su Švedijos akademija (kuri ir finansuoja projektą) kartu sukūrė Literatūros banką, kuriame yra daugiau nei 500 švedų autorių knygų, kurias galima skaityti kompiuteryje arba mobiliajame telefone. Literatūros banke surinkti klasikiniai švediškos literatūros kūriniai, tad pavyzdžiui, S.Lagerlöf, A.Strindberg, C.von Linne, S.Dagerman knygas galima skaityti nemokamai.

K.Ž.G

Window shopping

Kai knygų žiurkė Lina lankėsi pas mane, ji papasakojo, kad ji dažnai nueina į Amazonę, prisikrauna ten i krepšelį knygų, pasižiūri į jame esančias knygas, pažiūri į sumą, kuria reikėtų sumokėti… ir labai greitai uždaro langą, kad nekiltų pagundą visų tų knygų nusipirkti. Aš klausiausi ir juokiausi, nes aš pati darau lygiai taip pat! Tarsi kokia pirkimo maniakė uždarau langą ir pasižadu į virtualius knygynus nelįsti bent jau tą vakarą.

Šiandien nuėjau į bokus.se ir štai kiek prisirinkau…bet nepirkau…


687 kronos… Sąžinė neleido.

Beje, kuriuose internetiniuose knygynuose jūs paliekat savo atlyginimus?

K.Ž.G

Ką skaityti dabar?

Mes, žiurkės, ne kartą esam minėjusios, jog egzistuoja knygų eilė, kurioje visos nuostabos knygos laukia savo laiko ir savo vietos. Ir nors ta eilė kartais atrodo esanti begalinė, teisybė yra ta, kad ją nuolat reikia papildyti, kad joje būtų iš ko pasirinkti.

Šiandien siūlau keletą internetinių puslapių, kurie gali padėti surasi naujas įdomias knygas

1. What Sould I Read Next

Tereikia įrašyti jau patikusios knygos pavadinimą arba autorių, ir iš duomenų bazės bus pasiūlyta kitų knygų, kurios galbūt patiks


2. Whichbook leidžia pasirinkti knygą pagal nuotaiką. Kokią knygą norėtum skaityti dabar: linksmą ar liūdną, tradicinę ar netradicinę, gražią ar šlykščią?

Gero skaitymo!

K.Ž.G

Literatūrinė geografija

Vakar internete radau šitą puslapį, kur dirbtinis intelektas padeda naviguoti literatūrinėje geografijoje.

Žinoma, kai kurios geografinės nuorodos mane stebina, bet vistiek linksma pažiūrėti kaip rašytojai išsidėlioja.

Tereikia įrašyti rašytojo vardą, ir prieš akis atsiranda savotiškas rašytojų žemėlapis. Kuo rašytojas arčiau tavo pasirinktojo, tuo didesnė galimybė, jog jis tau patiks.

Štai šitaip atrodo J.S.Foer literatūrinėje geografijoje

Pabandykit

K.Ž.G

Reader

Vakar vakare iš Airijos su dideliu čimodanu (nu, čimodan, pagodi!), kurį abi sukibusios tempėm į trečią aukštą, atvažiavo mano pati vyriausia pusseserė. Kad būtumėt žinoję kaip aš susinepatoginau, kai ji ištraukė mano taip lauktą knygų krovinį – jis apėmė tikrai keletą tūkstančių puslapių! Taigis, atkeliavo šešios knygos, kurias aš iš antrų rankų pirkau Amazonėj. Pvz., Zadie Smith White teeth ir David Baldacci Absolute power, kurią man rekomendavo Marta, man kainavo lygiai po 0,01 pensą plius siutimo išlaidos iki Airijos (nors dažnai rašo, kad International deliveries available, Lietuva į tą International dažnai nepapuola :(, taigi keliauja į Airiją). Knygos beveik kaip naujos, kaip asmeniniam naudojimui tai super! Abi apytiksliai kainavo 30 Lt, visai neblogai :). J.C.Oates Blonde  kainavo 4,64 svaro, po “už dyką” nebuvo, tai ėmiau, kas buvo pigiausia ir geros būklės. Na, ir knygutė tokia gerulė, gi viena iš storiausių, kurias KŽG skaitė 2009 m.

Tai va. O šito didelio marmalo būtų nebuvę, jei aš, pvz., turėčiau tokį gražų ekranėlį, kaip turi mano pusseserė. Ekranėlis vadinasi Sony Reader. Apsvaigau iš balto noro jį įsigyti NOW! Na, bet pakvėpavau giliai ir nusprendžiau, kad reikia išsinagrinėti, kas-kur-kada, pasitarti su KŽG, ir tik tada jau pirkti (o gal panorėsiu ir praeis?). Dar pakvėpuosiu giliai. Labai jau mane sužavėjo, kad ta didelė krūva knygų gali sutilpti į tą mažą daiktą, kurį tada jau tikrai gali visur tampytis su savim ir (galbūt) greičiau tirptų ta eilė, kurioj stovi mano knygos.

Na, o brangusis man ką tik pasakė, kad nenustebs, jei ras mane vieną dieną namuose užverstą knygomis (gyvą/vos gyvą/negyvą). Taip neatsitiktų su tokia elegantiška plastmasine knygute 🙂 🙂 🙂 (gaila, gimtadienis tik kitais metais 😦 ). Iš tikrųjų tai tas iš Airijos atvažiavusias knygas jau nebežinau, kur reikės įgrūsti…

|susimaišiusi knyginiuose jausmuose|

Nebenoriu būti virgin…

nei Jane Austen nei Woolf 🙂 Todėl labai smagiam ir mielam knygynėlyje (kur reikia einant per arkas pasilenkti, kad negautum guzo į kaktą) Universiteto gatvėje prie Universiteto (savaime suprantama) nusileidau į rūsį, kur parduodamos angliškos knygos (radau visas S.Larsson už labai reasonable kainą – manau, pigiau nei siųstis iš amazono). Taigi, labai neišlaidaudama nusipirkau Jane Austen Pride sn Prejudice ir Virginia Woolf Mrs Dalloway. Oxfrod World’s Classics knygoms taikoma gera nuolaida; abi knygas nusipirkau maždaug perpus pigiau nei jų puslapyje. Visai pulčiau jas skaityt, bet tenka statyt į eilę, nes labai jau atsilikau su bibliotekinėm knygom, reikia pasivyti…

KŽG, prašom įvertinti viršelius! Ar Austen višelis artėja prie tobulo? 🙂

|soon to lose virginity|

Indėnų ir knygų draugas 2 arba reportažas iš įvykio vietos

Vienas netolimas ketvirtadienis. Einu šv. Ignoto gatve. Žinau, kad čia gyvena knygynėlis MintVinetu, kurį jau seniausiai buvau pažadėjus aplankyti. Taip seniai, kad jau net gėda eit… Einu pro šalį – knygynėlis pačioje gatvelės pabaigoje. Užmetu nedrąsų susinepatoginusį žvilgsnį pro langą – iš ten šviečia tokia jauki geltona šviesa, matau knygų lentynas ir didelį barą, keletą žmonių. Ir mane tokis neįvardijamas džiaugsmas apima irgi smalsumas. Taip norėčiau užeit, ale, sparčiu žingsniu stumiu savo kukulį namo (kad tik nepradėtų rėkti, kai taip šalta).

Šiandieninis trečiadienis. Dienos pasivaikščiojimo tikslas – MintVinetu. Įtikinu save, kad man visai negėda, kad čia apsiskelbiau atbėgsianti kai oro temperatūra bus aukštesnė nei -20 laipsnių Celsijaus, pasiimu fotoaparatą, kukulį, ir keliauju. Štai aš jau čia. Kur gera, jauku ir daug lentynų. Tramdau smalsumą ten pasikuisti, prie baro geriam obuolių sultis ir late kavą iš bokalo (specialus pasiūlymas man – kava su daug daug pieno – niam!). Šnekam su knygų valdove Aiste. Iš tikro labai šnekėtis nelabai yra kada, nes vis kas nors ateina su knyginiais reikalais. Tikrai nustebau, kad tiek daug užeinančių, daug ir nedrąsuolių besidairančių pro langus. Knygų dar nėra labai labai daug, bet pakankamai, kad palikčiau porą daukantų 🙂 Juk svarbu ne kiekybė, o kokybė. Gan daug angliškų, mano akyse dvi buvo nupirktos – smagu. Yra ir rusiškų, vokiškų, lietuviškų, vaikiškų. Bet svarbiausia- labai jauku. Užeik ir tu!

Beskubėdama ir apimta emocijų pamiršau nufotografuoti iškabą… Čia reportažas iš vidaus: 

Baras su kačiukais, nerta vištele ir Lrytu 🙂

 

Šviežiai atneštos knygos. Dar neužregistruotos

Samovaras pardavinėja sultis 🙂

Kaktusas pristato pyragą

 Visa tai, ką galima rasti skaitytose knygose:

 

Iš labai senų knygų 🙂

 

...

 

Deficitiniai popieriukai

Pamąstymai

Dar

 

Skolinaus šitą iš mokyklos bibliotekos

 

Gali žiūrėtis keistai

 

Dar vienas trečiadienio klausimas-mįslė. Ar MintVinetu pirkau knygą?

Eilėraščių (ir ne tik) prenumerata

Visą savaitę dirbau kaip pašėlusi: paskaitos, workshopai, studentų darbų taisymas. Žodžiu, sunki, bet nuostabi savaitė. Tik štai skaitymui laiko nebuvo labai daug. Vis pataikydavo į traukinį įlipti koks kolega, tai tekdavo šnekėtis, o ne skaityti. (tradiciškai vartau akis).

Ketvirtadienį visą dieną į kabinetą užeidinėjo studentai, vos spėjau suktis. Ir to chaoso viduryje girdžiu tą garsą, kuris praneša, jog į kompiuterio pašto dėžutę atėjo elektroninis laiškas. Pažiūriu – o ten-  Emily Dickinson eilėraštis. Ir tada prisiminiau, jog interneto puslapyje DailyLit pradėjau prenumeruoti jos eilėraščius.

Man labai smagi ta DailyLit siūloma nemokama paslauga, kuri leidžia užsiprenumeruoti knygos skyrius. Užsiregistruodamas pats nustatai kaip dažnai ir kuriuo laiku nori gauti tekstą. O gražių tekstų ten tikrai yra daug. Yra ir romanų, ir savipagalbos knygų. Galima skaityti ir apie filosofiją, ir apie valgių gaminimą. Užsiprenumeruoti galima ir L. Tolstojaus, ir M.Cervantes, ir A.Dumas, ir E.Zola, ir J.Austen, ir F.Kafkos knygas … pasirinkti tikrai yra iš ko. Dalį O.Wild “The Picture of Dorian Gray” skaičiau būtent su DailyLit.

Siūlau pabandyti. Miela gauti tuos elektroninius laiškus. Kartais net įsivaizduoju, jog pats autorius man juos asmeniškai siunčia.

Įsvaizduojat, kaip smagu, kad nei Fiodoras, nei Francas, nei Oscaras manęs nepamiršta? 😉

O.Wilde dažnai mane geru žodžiu prisimena...

K.Ž.G