“Kikas yra mažas, geras indėniukas, o kad jis toks geras, tai turi daug draugų”. Taip prasidėjo šio vakaro skaitiniai prieš miegą. “Kikas” – nuostabiausia mano vaikystės knygutė su nuostabiom autoriaus iliustracijom. Nerealus jausmas, kai pusiau paskaitai pusiau papasakoji knygutės istoriją, o paskui jau kukulis tau su savom interpretacijom pasakoja, kas knygutėj vyksta. Taip sužinojau, kad šitam paveikslėly erelis “sypsosi” 🙂 Visa knygutė čia. Gražaus skaitymo ir labos nakties.
|Žvitrioji akis indėnų draugė|
knyguziurkes.com 
na kam taip per širdį “vaikščiot”? 🙂 Tai mano geriausia vaikystės knyga. Suskaityta šimtą kartų, o močiutė dar perpiešdavo tą vanagą man 🙂 ech, net susigraudinau…
Vaje, Kikas… Iš tiesų, man irgi net graudu pasidarė. Mūsų žalioji knygelė buvo tokio sutrinta, nes kas vakarą su sese reikalaudavom mamos skaityti vis tą pačią istoriją apie Kiką. Jo…
O mūsiškis viršelis taip nusitrynė, kad jis visai nukrito. Tai mūsų Kikas be viršelio buvo
ir as, ir as ja turejau!!!
Dori, atsiprašau už tiesmukišką klausimą, bet ar kartais nesilankote vienam labai žymiam forume ilgesniu slapyvardžiu? :))
Tiesiog neseniai ten su mergaitėmis būtent apie Kiką ir diskutavome 🙂
Lankausi 🙂 ir kai rašiau šį komentarą, galvojau, kad gali atsirasti iš ten narių, kurios prisimins 😀
Ir aš labai gerai pamenu šią knygelę, ir iliustracijas visas puikiai atgaminau, tik… labai nustebau, kad ta istorija tokia trumputė, nes kai buvau maža, tai kol perskaitydavau ją 😀
p.s. jau su sūneliu per vakar ir šiandien perskaitėm šią knygelę. (Ačiū už link`ą). Tikiuosi, dar ateity sulauksim panašių nuorodų su iliustruotomis vaikiškomis knygelėmis, nes gyvename ne LT mes.
O mano mamos mėgstamiausia knyga 🙂