Prieš keletą dienų baigiau eilinį kartą skaityti J.Austen “Puikybė ir prietarai”.
Jaučiu jos knygoms didelę silpnybę, žiūriu ir perku visas ekranizacijas, perku įvairius knygų leidimus ir dažnokai arbatą geriu is mažų porcelianinių puodelių, kur ąselės tokios mažos, kad sunku užkišti pirštą. Man, tikriausiais kaip ir daugeliui J.Austen kūrybos mylėtojų, labai jau prie širdies tuometinė romantika, nedrąsus santykių užmezgimas, džentelmeniškas vyrų elgesys, estetiška aplinka ir pan. Ir ,žinoma, mielos, žavios ir protingos J.Austen herojės. Ypač Elizabeth Benett.
Kai reikia šiek tiek paguodos ir prasiblaškymo, visada galima kreiptis i Jane 😉 Ką jau čia berašyti ir girti knygą, apie kurią jau tiek gero prirašyta? Neverta minėti sąmojingų dialogų ir satyriškų veikėjų charakterių, tiesiog paraginsiu skaityti, jei dar neskaitėt.
Turiu tik du klausimus: pirmasis- kodėl nei viena J.Austen knyga nebuvo įtraukta į skaitytinų knygų sąrašą mokykloje(o gal aš pražiopsojau?).
Antrasis klausimas: gal kas turite galėtumėte pristatyti mane nuostabiajam ponui Darcy?
Pirmas sakinys: “Yra tokia visuotinai pripažinta tiesa, kad nemažus turtus paveldėjęs viengungis negali apsieti be žmonos.”
Parafrazė: “Yra tokia visuotinai pripažinta tiesa, kad romantiška mergina negali apsieiti be J.Austen ” 🙂
K.Ž.G
knyguziurkes.com 
Na, gerb K.Ž.G, privertėte mane permąstyti Austen 🙂 Kažkaip aš paviršutiniškai ją vertinau – sutinku, kad sukelia malonius jausmus skaitant, bet kadangi sukeldavo mažai klausimų – tai gal dėl to taip ir vertindavau? Bet tamstos užsidegimas paskatino pamąstyti argi tik skatinanti mąstyti literatūra (na tokia labai labai jau apibendrinančia prasme čia išsireiškiu)yra “siūlytina”. Iš tiesų dabar net įsivaizduoju mokinius aptarinėjančius Austen prie porceliano puodelių 😀 – jug estetinis ugdymas irgi svarbus, o kodėl nepadiskutavus moraliniais klausimais, gal taip formuotų jų kuklesnį požiūrį (vargelį kokia drambliuko svajonė…) , gal būtų daugiau šokančių valsą, gal… Kai paaugs sūnus ir dukra pasisodinsiu savo kišeninėje bibliotekoje ir skaitysim Austen, dėkui K.Ž.G. 😀 Tam reikalui ir puodelius tobulus turiu (pasitaikius progai nufotografuosiu 😉
Anafora,
man tuo ir patinka Austen, kad gali ją skaityti kaip pramoginę lengvą literatūrą, bet, jei nori, yra ir diskutuotinų temų. Is vienos puses tuometiniai santykiai buvo labai suvarzyti,apie jokius pabandymus net kalbos negalejo buti. Pašokot kartu, pažiūrėjot viens į kitą du kartus per ilgiau, tad prašau tuoktis. Antra vertus, dabartiniai santykiai taip pat reguliuojami daugybės taisykliu. Jei Austen laikas visiems buvo aišku, kad santykiai reiškia santuoką, vaikus ir t.t.., dabar gi galioja kitokia taisyklė- jokiu būdu nepradėti kalbėti apie tuos dalykus per anksti. 🙂 Arba ta nuolatinė J.Austen tema, jog moterys turėjo apsirūpinti savo gerove per paveldą arba santuoką, juk dirbti buvo gėdinga.
Prisižadėjau puodelius kada pasidemonstruoti 😀 Per tą laiką jau ne sykį jie buvo naudojami, bet nuotraukos nevykusios, nes viena vertus aš prasta fotografė, kita vertus nuotraukoje nesimato jų pagrindinės savybės – dydžio. Taigi čia puodelis (mes naudojame tik karštam šokoladui) – http://www.part.lt/perziura/57b7cf6b8b17733c418de0cf11f5b72d753.JPG
Čia visi – jie skirtingų spalvų: http://www.part.lt/perziura/4dd7eb13ec88629aef1c02724961e891436.JPG
O čia gal bus suprantamas dydis – kokių 50ml, šalia tradicinio kapucino puodelio, fone – valgytoja, kuri iki prosenelės puodelių dar nepriaugo…valgo ir plastikinio… http://www.part.lt/perziura/57374421810ed44f2f4151379803191b588.JPG
O puodeliai giminėje buvo vadinami “š.kp.o..s” (sorry, bet taip vadinam…)
Va tokie tie austeniški porceliano puodeliai iš Gagrų ar Suhumio, nebeatsimenu dabar.
Kokie skanus puodeliukai. Ypac sokoladas 🙂
Siandien kaip tik dar karta paziurejau mylimiausias scenas is Sense & Sensibility, tai dabar uzsinorejau arbatos is Austen puodelio…
Kokie jie grazus, Anafora
o aš taip užsimaniau vėl peržiūrėt “Sense & Sensibility” :))
Vonioje, butinai paziurek. Kuri filma tu ziuri: ta, kuri rezisavo Ang Lee, senaji BBC varianta ar naujaji BBC varianta?
aš kai užsikabliuoju, tai visus peržiūriu :)) po to pereinu prie kitų. tik “Emos” nemėgstu, nei filmo, nei knygos
Aš Senc su Hugh Grant mačiusi, tai nežinau kuris čia variantas. Vakar vos įveikiau pusę “Walk the line”, gal šnd pabaigsiu.
Vonioje – aš Emos irgi nemėgstu – to filmo su Gwineth – man aktorė nelabai, visa jos vaidyba – išpūsti akis ir išsižioti… Bet žinau, kad yra kitas variantas su K.Beckinsale, tik aš nemačiusi. O šiaip tie filmai, nepriklausomai kas vaidina žavūs – tie drabužiai, aplinka, tos jų problemos – su kuo pasišokti, su kuo arbatėlės išgerti…oi, kaip ir K.Ž.G. poste rašo – užburia. Man siela pailsi tokius žiūrint.
taaaip. tik aš Emos nemėgstu ne tiek dėl Gwyneth, kiek dėl pačios Emos. Toks paikas personažas :))