Apie Jūros šventę, skundus ir merginą su drakono tatuiruote

~ knyguziurkeG ~ 4 Comments

Kadaise seniai seniai, kai atlikinėjau praktiką Klaipėdos savivaldybės kultūros skyriuje, teko man didelis džiaugsmas prisidėti prie jūros šventės organizavimo. Ot laikai geri buvo! Kone kiekvieną dieną galėjau sutikti labai fainų “priplaukusių” meninikų, spausdinau visokius mero potvarkius ir rašiau pakvietimus Klaipėdos miesto grietinėlei. Iki šiol tą laiką prisimenu su dideliu džiaugsmu.

Ir dar labai ypatingai prisimenu pirmadienį PO šventės, kai susinervinę klaipėdiečiai iškoliojo visą šventę, visus organizatorius dėl triukšmo, dėl minių, dėl neskanaus alaus ir pan.

 


Švediškoji Lisbeth ir Mikael Blomkvist

 

Aš pati pakėliau telefono ragelį, ir įsiutusi tetulė pradėjo šaukti, jog matė, kaip jauna porelė ant suoliuko intensyviai bučiavosi.

Ir dažniausiai tokie skambučiai būdavo iš gyvenančiųjų senamiestyje: per garsu, muzikos per daug, žmonių per daug, fejerverkų per langą nesimato ir t.t.

O man užaugusiai standartiniame trijų kambarių bute penkiaaukštyje taip ir norėjosi pasakyti “Jei gyveni pačiame miesto centre, reikia susitaikyti su tuo, jog kartais įprastas gyvenimas trukdysis”.

Lygiai tą patį pagalvojau, kai per TV išgirdau, jog Stokholmo centro gyventojai pradėjo skųstis dėl prasidėjusių filmo “Girl With the Dragon Tatoo” filmavimo.

 

D.Craig Stokholme filmavimo aikštelėje

 

Įsivaizduojat, eini į parduotuvę nusipirkti  skalbimo miltelių  ir sutinki Daniel Craig!

Taigi, amerikietiškojo filmo (pagal S.Larsson romaną) “Mergina su drakono tatuiruote” filmavimas jau prasidėjo. Pati esu mačiusi du švediškuosius filmus, tai teks ir tą amerikietišką pažiūrėt, kad galėčiau palyginti.

O mano mamytė negalėjo nustoti skaityti S.Larsson knygos “Mergina su drakono tatuiruote”, net vidury nakties skaitė. Kai paskambinau pasikalbėti, ji man pasakė: Giedre, čia kaip liga””.

K.Ž.G

Bibliotekininkė

~ kzL ~ 3 Comments

Žinot, ką? Šiandien atėjau į savo Girulių biblioteką ir… neberadau savo bibliotekininkės 😦 😦 😦 Taaaip liūdna, taaaip gaila. Labai jūsų pasiilgsiu kaip ir jūsų fainuolytės pleputės dukrytės. Tikiuosi, kad aplankysit žiurkes bent bloge. Džiaugiuosi bent tuo, kad jus pakeitė ne ta baisioji lankytojus baidanti  bibliotekininkė, o simpatiška jauna panelė. Tegyvuoja naujas karalius! T.y. knygų karalienė!

‘ 😦 🙂 ‘

Kelias

~ kzL ~ 7 Comments

Galiu sakyti, kad morališkai jau buvau paruošta šitai knygai, todėl nesąmoningai, o gal ir sąmoningai galvoje buvo įjungtas neįsijautimo mygtukas. Kad nereiktų bijoti šaltų savo kojų, šlepsenimo ar žingsnių, ar tolumoje rūkstančių dūmų. Tikriausiai visiškai stengiuosi išvengti susidūrimo su tokiomis apokaliptinėmis nuotaikomis ir mintimis, nes jos iš tikro yra siaubingai baisios. Todėl net nenoriu per daug apie jas galvoti. Tikrai. Aš net bijau tokių rašytojų fantazijų, nes pasaulyje ir taip užtektinai yra baisumų, visai šalia mūsų, ir man visai nesinori dar baisiau. Va, dėl to ir buvo įjungtas tas mygtukas. Tikriausiai sąmoningai?…

Skaitydama visą laiką galvojau: what would I do what would I do what would I do. Nes nežinau,  tikrai nežinau, ką aš daryčiau tokiose ribinėse situacijose. Ir nors šiaip esu optimistė, tikriausiai mano optimizmas kabinasi už minties, kad vis tiek bus geriau, čia tik laikinas blogumas. O knygoje… Na, visą laiką baisu, blogai, pilka, šalta, alkana, klaiku matyti savo vystanį vaiką, galvoti, kaip reiktų jį nužudyti savo rankom, kad jam netektų patikrti dar didesnių kančių, nei dabar. Ir nėra jokio laikmačio, bausmės atlikimo laiko (kaip, pvz., pas Solženicyną), kad galėtum pasakyti, kad dabar reikia pakentėti, nes rytoj, už metų viskas baigsis, užaugs žolė, pražys medžiai, nebebus tos klaikios pelenų spalvos ir kvapo, ir mes atsitiesim, viską pradėsim iš naujo, laikykimės tos minties.

What would I do? What would you do?

‘pilka’

Akinių istorija :)

~ kzL ~ 12 Comments
J.Franzen 🙂

Giedrė rašė apie detektyvą, susijusį su J.Franzen akiniais. Sugalvojau, kad reikia pažiūrėti, kas ten toks per autorius su savo knygomis, kurių viešai ir garsiai negali megti moterys :). Ir Amazonėj radau štai tokį knygos The Corrections aprašymą:

Critically lauded and an Oprah Book Club choice, Jonathan Franzen’s third novel The Corrections is already a huge success in the US, and it’s none too difficult to see why. Whereas his earlier novels, The Twenty-Seventh City and StrongMotion could be seen as single-issue works (on inner city decay and abortion respectively), the long-awaited The Corrections is far more grandiose in its ambition and its scale.

Framed by matriarch Enid Lambert’s attempts to gather her three grown children back home for Christmas, The Corrections examines their lives: Enid’s husband Alfred, sinking into dementia, her sons banker Gary and writer Chip (now in Lithuania) and daughter Denise, a chef, busily re-evaluating her sexual identity.

With these characters, Franzen gives himself plenty of room to examine the foibles, fears, hopes, anxieties and neuroses of 21st-century American life and the mad Lithuanian subplot provides some real laughs. But most striking and surprising about The Corrections is its reassuring normality. Despite all its well-signposted dysfunction, this remains at heart a big sprawling family saga, with all the security that implies. The book closes with Enid noting “that current events in general were more muted or insipid nowadays than they’d been in her youth” during the Great Depression of the 1930s. Now, “disasters of this magnitude no longer seemed to befall the United States”. It’s a line Franzen couldn’t have written after 11 September, 2001–and, perhaps because of its now forgotten confidence, The Corrections is a book that readers will take to their hearts.–Alan Stewart

Vienu žodžiu iš smalsumo, susijusio su Oprah, Lietuva ir t.t., šita knyga bus pirmoji šito vyriško autoriaus knyga, kurią tikiuos perskaityt.

|pataisos|

Spalio savaitė=N+FKM+DK

~ kzL ~ 12 Comments
Gunter Grass

CRAZY savaitė, sakyčiau. Knygų žiurkėms turėtų būti išeiginės, kad viską spėtų su visu pasauliu nuveikti 🙂 Taigi, tuoj žinosim Nobelio literatūros premijos laureatą, Frankfurte vyksta knygų mugė, kurioje buvo pristatyta didžiausia pasaulio knyga – 2mx3m! Turėtum tokiai vietos namie? Gal vietoj lovos? Apsikabintum ir miegotum 🙂 Visada su knyga.

Frankruto knygų mugėj, į kurią mes su KŽG vieną dieną būtinai nuvažiuosim, dalyvaus Nobelio premijos laureatas Gunter Grass, nuo mūsų apkalbų raudonom ausim sėdintis J.Franzen, K.Follett (kurio aš visai nepažįstu, bet žadu pažindintis). Dainininkas David Bowie pristatys savo knygą Object.

David Bowie

Mugėje visi daug kalba apie knygos ateitį, apie knygą skaitmeniniame pasaulyje. Kol kas Vokietijoje skaitmeninės knygos sudaro apie 1% knygų rinkos, kurios apyvarta, pavarvinkim seilę seilę, siekia beveik 7 milijardus eurų. Visas straipsnis čia.

|KŽ Frankfurte|

Kas?

~ knyguziurkeG ~ 9 Comments

Iki Nobelio literatūros premijos paskelbimo liko… 3 su puse valandos. Per televizija, rytiniuose laikraščiuose visdi tik ir bando atspėti, kas  bus tas autorius, kurio vardą pasakys Akademijos nuolatinis sekretorius.


S.Oksanen

Maria Schottenius, vieno didžiausio laikraščio Švedijoje buvusi kultūros redaktorė, du kartus iš eilės sugebėjo atspėti laimėtojus.

Lygiai prieš metus tą dieną, kai buvo paskelbtas 2009ųjų metų laimėtojas, jos vadovaujamo kultūrinio priedo pirmajame puslapyje puikavosi Herta Muller (2009 premijos laureatės) nuotrauka. Įsivaizduojat? Tą pačią dieną, likus vos kelioms valandoms iki oficialaus paskelbimo.

Bet M.Schottenius neburia iš tirščių, nedėlioja taro kortų. Tiesiog kultūrinėje sferoje dirbantys žmonės gana dažnai sutinka Akademijos narius, mato į kokius seminarus jie eina, pastebi, kokias knygas skaito pakeliui į namus traukinyje ir t.t Ir pagal tai bando atspėti.

Alice Munro

Kai kas manė, jog kažkuris iš Švediškosios akademjos narių prasitarė, bet tai nėra labai tikėtina, nes visi (tiek pati akademija, tiek kultūros sektorius, tiek leidyklos, tiek laikraščių redakcijos) gerokai pasipelno (nebūtinai finansiškai) iš šito visuotinio džiaugsmingo laukimo.

Akademijos nariai net laureatams suteikia slapyvardžius: Haroldą Pinterį (2005) vadino Potteriu, o Doris Lessing- Mažąja Dorrit.

Tai kokius vardus šiandien sako M.Scottenius? Ji spėja, jog laimėti gali Ko Un- Korėjos poetas, Alice Munro (kanadietė rašanti noveles) arba Sofi Oksanen. Nors aš tai tikrai netikiu, kad tai bus Oksanen, ji gimusi 1977aisiais, jau gavo Šiaurės tarybos literatūros premiją, bet ji gerokai per jauna, kad akademijos nariai ją apdovanotų dabar.

(Beje, Oksanen “Valymą”  leidykla Versus Aureus išleido ir lietuvių kalba. Literatūros kritikai Skandinavijoje  iš proto kraustosi dėl Oksanen dabar, tai ji mano knygų sąraše dabar viena iš pirmųjų)

Paskutinėmis dienomis lažybų punktuose į sąrašo priekį smarkiai kilstelėjo Cormac McCarthy,

 

Ko Un

Beje, vienas įdomiausių (ir gana dažnai pasitaikančių) spėjimų yra Bob Dylan!

 

Liko tik kelios valandos, ir tada mes sužinosim

 

K.Ž.G

Ilgesio kojos

~ kzL ~ 2 Comments

Ach, tos lietuviškos knygos… Na, gerai, pabandysiu papasakot, kas čia mano galvoj sukas, nors ir labai sunku.

Su šita knygute susipažinau Tyto Albos pristatyme, apie kurį rašiau čia. Knyga apie emigrantus, dabar gi nereta tema, ar ne? Skirtumas tik toks, kad ta emigracija kiek kitokia – ne į Airiją, Angliją, Ispaniją ar Amerikę – į Prancuziją gi lietuviai važiuoja rečiau, na, bent jau man taip atrodo. Skaičiau, skaičiau ir, žinai, labai sunkiai man statėsi filmas šios knygos (na, taip paprastai būna, kai skaitau – statau filmą, piešiu veikėjus, įsivaizduoju aplinką). Vis po akim maišėsi prancūziška Ežio elegancija, atrodė, kad vietomis filmas filmuojamas ant tos pačios ežio juostos, o žiūrint, tai vienas iššoka, tai kitas filmas, taip ir makalavosi man normalių vaizdų nesudarydamas.

Mintis kartais pabėgdavo nuo knygos, ne taip, kaip skaitant Radvilavičiūtę, bet, nieko ir nesakau labai, nes visgi čia “naujas vardas”, pirmas bandymas, bet vis tiek kerta tas minties pametimas. O ir negaliu sakyti, kad bendrą knygos vaizda pagavau – gal dėl to tas filmas ir nesistatė? Nežinau. Bet šiaip negaliu ir sakyti, kad visai nepatrauklu. Na, pagrindinė veikėja visus užburia savo raudonais plaukais, tai spėkit, ar manęs neužbūrė. Ir jaučiu kažkokią traukiančią srovę į tą knygą, personažą, bet kažkas man neišbaigta, neina man iki galo suprasti, biškį kankinausi, taip sakant. Gal dėl to, kad maišosi tas lietuviškumas, kuris lietuviškose knygose užknisa ir tas nebelietuviškumas, kuris neužknisa, net nežinau, gal reikia dar pavirškinti? O gal per daug personažų užgriebta šioms novelėms (Inesa, Eliotas, Berenikė, vaikai) ir dėl to nespėjo išsiplėtoti, kad man lengvai praslystų? Ir dar ta mintis vis persekiojo – tai ji čia apie save rašo ar ne apie save 🙂 (vajei, koks nenuorama smalsumas: ir apie save ir ne apie save).
Autorė

Yra ir labai įdomių, įdomiai išjaustų vietų ir visai ne tų, kur citatomis knyga pristatoma ant viršelio ir visur kitur. Ten taip skaudžiai pasijunta tos ilgos ilgesio kojos, tas priklausymas niekur arba nepriklausymas visur.

Žinai, ką? Tegul keliauja rytoj knyga pas emigrantę Giedrę, tegul ji pamatuoja tas kojas ir įvertina.

knygos ištraukos

|kojos be ilgesio|

Pagaliau?

~ knyguziurkeG ~ 3 Comments

Daugeliui švedų Akademijos sekretoriaus pranešimas apie tai, kas gavo Nobelio premiją asocijuojasi su vienu žodžiu. Tas žodis yra “Äntligen”  ir reiškia “pagaliau”.

Tradicija tyra tokia, kad sekretorius lygiai 13.00, iškart po to, kai laikrodis suskamba vieną kartą, atidaro duris ir praneša laimėtoją salėje esantiems žurnalistams.

Rytoj mūsų laukia identiškas vaizdelis: Akademijos nuolatinis sekretorius Peter Englund ir daugybė žurnalistų

2000aisiais vienas gana žinomas žurnalistas Gert Fylking, vos tik sekretoriui pasakius laimėtojo vardą, sušuko “Pagaliau!”

Tai gerokai sunervino ankstesnįjį sekretorių, kuris pasirūpino, kad Gert Fylking 2001aisias nebūtų įleistas. 2002aisias užsimaskavusiam Gert Fylking  vėl pavyko ten patekti.

Todėl dabar daugelis švedų išgirdę bet kurio premijos laureato vardą šypsodamiesi sako “Pagaliau”.

K.Ž.G

O gal poetui?

~ knyguziurkeG ~ 5 Comments

Po to, kaip 1996 aisiais Nobelio premija buvo įteikta Wislawa Szymborskai (aš tuomet dar į mokyklą ėjau), apdovanojimo negavo nė vienas poetas. Gal jau būtų laikas?

Tada švedas Tomas Tranströmer turi neblogą šansą…

Ištrauka iš vieno mano mėgstamiausio W.Szymborska eilėraščio:

“A moth surprised us through the blinds,
its wings in fuzzy flutter.
Its silent path—see how it winds
in a stubborn holding pattern.

Maybe it sees where our eyes fail
with an insect’s inborn sharpness.
I never sensed, nor could you tell
that our hearts were aglow in the darkness. ” (Openness)

K.Ž.G

Pirmieji puslapiai

~ knyguziurkeG ~ 28 Comments

Dabar skaitau U.Eco “Rožės vardas”.

Dėkoju mane įspėjusiems geriems žmonėms, jog pirmuosius šitą puslapių U.Eco rašo tyčia sudėtingai, kad tik lengvai nepasiduodantys skaitytojai sužinotų aprašomas paslaptis.

Jis pats yra pasakės, jog “I wanted the reader to go through a penitential experience as he entered the book, just as a medieval monk went through strenuous tests when he entered the monastery”

Po ilgo ir gana skausmingo galinėjimosi su U.Eco knygos pradžia pagaliau įsivažiavau ir sunkiai atsiplėšiu nuo šito viduramžiško detektyvo.

K.Ž.G



Arba 100.000$ arba…

~ knyguziurkeG ~ 8 Comments

Jonathan Franzen apsilankymas Jungtinėje Karalystėje bus prisimintas dėl žavaus kriminalinio įvykio.

Vakarėlio metu du įsiveržę vyrai pačiupo J.Franzen (To paties, kuries parašė “The Corrections” ir “Freedom”) akinius ir įdavė raštelį “”$100,000 – Tavo akiniai vėl bus tavo”.

J.Franzen su akiniais

Po greitos policijos paieškos net su sraigtasparniais, pagrobėjai buvo surasti, o akiniai grąžinti savininkui, kuris nusprendė nerašyti pareiškimo policijai, o tiesiog priimti šitą išpuolį kaip nekaltą juokelį.

Aš pati nesu skaičiusi jokios jo knygos.

Šiek tiek buvau susidomejusi, bet po to sužinojau, jog J.Franzen yra pareiškęs, jog nenori, jog jo knyga būtų įtraukta i Oprah Book Club, nes žmonės pagalvos, kad tai knyga parašyta moterims (Vajė koks siaubas! Apsaugok, Viešpatie, nuo tokio baisumo-knygos moterims).

Ar galit įsivaizduoti atvirkščią situaciją? Ar yra nors vienas rašytojas, kuris sakytų, jog nenori, kad jo knygą skaitytų vyrai?

Ir nors Oprah jam atleido ir vėl giria jo naujausią knygą “Freedom” svao programoje, manęs jo knygos nebetraukia.

O jūs jau skaitėte kurią nors jo knygą? Ar labai daug prarandu neskaitydama jo iš principo?

K.Ž.G

Ketvirtadienis!

~ knyguziurkeG ~ 17 Comments

Ketvirtadienį,  13.00 Švedijos laiku bus paskelbta, kas laimėjo Nobelio literatūros premiją. Laukiat? Aš tai laukiu kaip  kokio stebuklo.

Praėjusiais metais nuėjau į savo knygyną ir kartu su jo darbuotojais stovėjom aplink radiją ir ištempę ausis klausėme.

Doris Lessing premiją gavo 2007

Lažybų rezultatai atrodo taip:

Philip Roth 4,50
Haruki Murakami 8,00
Thomas Tranströmer 8,00
Amos Oz 9,00
Joyce Carol Oates 9,00
Adonis 11,00
Margaret Atwood 21,00
Milan Kundera 26,00
Antoni Tabucchi 26,00
Alice Munro 41,00
Carlos Fuentes 41,00
Eric Elmsatr 41,00
Ian McEwan 41,00
Inger Christensen 41,00
John Updike 41,00
Willy Kyrklund 41,00
Chinua Achebe 51,00
Cormac McCarhty 51,00
David Malouf 51,00
Mario Vargas Llosa 51,00

Umberto Ecco 51,00
A.B Yehousha 101,00
Adam Zagajewski 101,00
E.L Doctorow 101,00
Eeva Kilpi 101,00
J K Rowling 101,00
John Banville 101,00
Michael Ondaatje 101,00
Patrick Modiano 101,00
Paul Auster 101,00
Salman Rushdie 101,00
Bob Dylan 151,00

Kol kas tik 12 moterų yra gavusios literatūros premiją: Selma Lagerlöf, Grazia Deledda, Sigrid Undset, Pearl Buck, Gabriela Mistral, Nelly Sachs, Nadine Gordimer, Toni Morrison, Wislawa Szymborska, Elfriede Jelinek, Doris Lessing och Herta Müller.

26 laimėtojai rašė anglų kalba, po 13 laimėtojų rašė vokiškai ir prancūziškai, 10 ispaniškai, po šešis- itališkai ir švediškai, penki-rusiškai, keturi- lenkiškai ir t.t.

Kadangi paskutiniaisias metais gerokai padažnėjo moterų, tai spėju, jog šiais metais Švedijos Akademija premiją lengva širdimi skirs vyrui. Jau senokai laimėtojas buvo iš Azijos, tai gal koks nors visiškai negirdėtas rašytojas.. O jei Murakami? Oi kaip daugelis apsidžiaugtų…

Spėlioju spėlioju. Bet įtariu, jog bus taip, kaip beveik visada būna. Sekretorius prie tų gražiųjų durų perskaitys motyvaciją ir pasakys, jog prizą gauna rašytojas X, o aš surauksiu nosį ir sakysiu “Kas? Kas?”