Po to, kaip 1996 aisiais Nobelio premija buvo įteikta Wislawa Szymborskai (aš tuomet dar į mokyklą ėjau), apdovanojimo negavo nė vienas poetas. Gal jau būtų laikas?
Tada švedas Tomas Tranströmer turi neblogą šansą…
Ištrauka iš vieno mano mėgstamiausio W.Szymborska eilėraščio:
“A moth surprised us through the blinds,
its wings in fuzzy flutter.
Its silent path—see how it winds
in a stubborn holding pattern.
Maybe it sees where our eyes fail
with an insect’s inborn sharpness.
I never sensed, nor could you tell
that our hearts were aglow in the darkness. ” (Openness)
K.Ž.G
knyguziurkes.com 
dievuleliau, as pirma karta is viso ja girdziu, jau nekalbant apie megstamiausius elerascius. bravo, Giedre!
tai, Linut, kazkuria literaturos pamoka neklausei mokytojos, musu fejos su berete. Ji kaip tik apie tai papasakojo per viena is savo pamoku.
Nors jei atvirai, tai as W.Szymborskos eilerascius pirmiausia perskaiciau pries kokius 4 metus… visai nesenas tas mano poetinis atradimas
Gal ta priza pagaliau iteiks sirijieciui-libanieciui poetui Adonis. A tai jis kiekvienais metais figuruoja sarasuose, bet niekaip negauna…
Giedre, tikrai neatsimenu. pramiegojau pamoka tikriausiai 🙂
be galo myliu Szymborskos eilėraščius ir labai džiaugiuosi, kad galiu ją suprast originalo kalba 😀