Urzgimas ir akių vartymas

Vos prieš kelias dienas diskutavome, kad Lietuvoj mažai knygučių, kurios padėtų tėveliams paaiškinti vaikams, kas per daiktas yra vaikų darželis, mokykla, puodukas, kodėl reikia daryti vienaip ar kitaip ir panašiai. Kaip apsidžiaugiau knygyne radusi visai neseniai išleistą spalvotą knygelę vaikams Kakė Makė ir Netvarkos nykšukas. Knygutė pasakoja apie mergaitę, kuri mėgo daug įvairių dalykų, bet nemėgo tvarkytis (visai jos nekaltinu, o kas tai mėgsta???!!!), todėl naktį pas ją apsilankė Netvarkos nykštukas, surinko visus išmėtytus žaisliukus ir…

Smagi istorija, gražios iliustracijos ir visai nebrangi (paremta vienos iš ministerijų), vos 11 lt, o dar autorė lietuvė! Bet… kodėl negaliu tik džiaugtis? Kodėl vis tiek tenka vartyti akis ir urgzti kaip knygutės pabaisai Tingiu-Nė-Krust (žavingas vardas, ar ne?)?

Na, gerai, žiūrėkit. Skaitau savo kukuliui:

Kakė Makė užaugusi svajojo tapti architekte (viršutiniame paveikslėlyje – bibliotekininke), todėl tyčia, o gal ir visai netyčia smėlio dėžėje užkasė savo kiemo draugą:

Pažiūrėkit, ką paskė mama: “Mergaitės taip nesielgia”. Kas čia per posakis? O, ką berniukai elgiasi? RRRRR!!! Todėl skaitydama, blefuoju ir skaitau kitaip, o kad tėvelis nesuklystų skaitydamas, dar ir pataisau. Va taip, žiauriuoju būdu!

Na, gerai, skaitau toliau ir kas gi čia!!!

“Mergaitės turi būti tvarkingos.” Čia tikriausiai tik Lietuvoj mergaitės turi būti tvarkingos, nes visam pasauly VAIKAI turi būti tvarkingi, o ne mergaitės. Pavarčius akis ir paniurzgėjus, taisau knygą:

Tik gal nelabai teisingai ištaisiau, nes ne tik vaikai, bet ir tėveliai turi būti tvarkingi! Nes kitaip ateis Netvarkos nykštukas. Ot!

|pati “tvarkingiausia” mama pasaulyje|

Knygų žmonės Vilniuje 19: Gira

Liudas Gira Lietuvoje žinomas kaip rašytojas, literatas, teatro organizatorius. Prieštaringa asmenybė tiek visuomeninėje politinėje, tiek literatūrinėje veikloje. Tarnavo beveik visoms tuo metu Lietuvoje buvusioms valdžioms. Daugiau biografijos hmm Valstybės saugumo departamento puslapyje čia.

Liudas Gira apie save: “Iš daugel ko sprendžiant, ypač gi iš mano nemokėjimo lig šiol gyventi taip, kaip dauguma išmintingų piliečių gyvena, — gimti visai neprivalėjau. Ir gimiau tikrai iš nesusipratimo. Tasai, deja, nebepataisomas nuotikis įvyko jau prieš 35 metus „slaunam” Vilniaus mieste.

 Pasaulin atsinešiau aš su savim be galo didelį troškimą laimės ir dar bene didesnį nemokėjimą prie jos prieiti. Lig peteliškė į degančią žvakę, — puldinėjau prie jos iš pat mažų dienų, nesuprasdamas, kad jinai — Laimė — yra Gyvybės Liepsna ir degina tą:, kas ją nuogom rankom stverti drįsta. Tad deginau savo sparnus — ir .nemačiau tai nei nejutau: taip Laimės pageidimo pavergtas buvau. Tik jau gerokai apsivylęs — ėmiau tai justi ir atsargesnis būti.

 Ir tik dabar imuos statyti tai, kas jau šenai turėtų būti pastatyta: savo gyvenimą,. Gal jau ir per vėlu. Bet vis dėlto labai pritiktų man nūnai veltui išaikvotos jaunos jėgos! O dingo jųjų tiek!

 Ir tik dabar nuvokti pradedu, kur tikras mano .kelias. Tačiau ir nūdien vis dar į jį išeiti tiesiai negaliu. Ir neretai suklystu dar ir klaidžioju. Ir pradedu ieškoti vėl iš naujo. Bet nenusimenu. Nes sieloje jaučiuosiu visada toks pat, kaip kitkart, jaunas. Ir, rodos, jaunas būsiu visada — savoj nenuoramoj širdy, savuose troškimuose. Ir gyvenimą, nors gera labai mažai man jis teparodė, myliu be galo.”

Tikrai keistas žmogus buvo. Koloborantas, kaip rašo apie jį Wiki. Kažkaip keista, kad žmogus, taip apie save rašęs koloboravo. Gal kaip ir Salomėja Nėris? Labai tikėjo, tik paskui suprato? Gal tu žinai, nes aš tai ne