Dabar skaitau U.Eco “Rožės vardas”.
Dėkoju mane įspėjusiems geriems žmonėms, jog pirmuosius šitą puslapių U.Eco rašo tyčia sudėtingai, kad tik lengvai nepasiduodantys skaitytojai sužinotų aprašomas paslaptis.
Jis pats yra pasakės, jog “I wanted the reader to go through a penitential experience as he entered the book, just as a medieval monk went through strenuous tests when he entered the monastery”
Po ilgo ir gana skausmingo galinėjimosi su U.Eco knygos pradžia pagaliau įsivažiavau ir sunkiai atsiplėšiu nuo šito viduramžiško detektyvo.
K.Ž.G
knyguziurkes.com 
Kiek psl reikia skaityt? :))) Aš tą knygą bandžiau skaityt 3 kartus. Ir vis patiriu fiasko 🙂
Geras paveikslėlis 😀 Rimtai, po kiek puslapių jau įtraukia? Nes greitu metu planuoju ją imti 🙂
po 100 maždaug 🙂
OMG… Mano geriausias pasiekimas buvo 50 psl 😀
Jurga, “Fuko svytuokle” tai meciau po kokio 40. Bet sikart buvau pasiruosusi. Daviau sau zodi, kad ir kaip ten bebutu, neatidesiu i sali, o perskaitysiu.
Tai pradejau skaityti lyg eiciau i musi, pasiryzusi, uzsidegusi. Kaip tankas 🙂
tai buvo taip seniai, kad jau net nepamenu, kelintas puslapis man išslydo iš rankų :))
hahaha! as sita knyga skaiciau seniai seniai – dar tuo periodu, kai nuobodzias dalis tiesiog.. praversdavau iki veiksmo :))) patiko. ir filmas geras.
As sita knyga skaiciau seniai seniai – dar tuo periodu kai nuobodzias dalis tiesiog … praversdavau iki veiksmo :)) Gera knyga. Ir filmas geras.
susidvejinau 😀
nereali iliustracija kancios!!! simtas balu. Rozes vardas pasislinko i prieki 🙂 lauksim komentaro! bet pirma duok sen nobeli! 🙂
Beje, BBC puslapyje galima parsisiusti BBC world radio laidos ‘World Book Club’ podcast’a, kurioje su Umberto Eco butent apie sia knyga kalbama. Ir daugiau ten visko yra. Labai idomu paklausyti. As va klausau viena ausim (tiesiogine prasme) darbe ir ilgeja mano knygu sarasiukas.. ilgeja.. 🙂
skaičiau šią knygą ir įveikiau iš pirmo karto. Pradžia- tikra nuobodybė, bet vėliau… Labai pasidaro įdomu. Pabaigai iš viso labai patiko.
Viena geriausių knygų apskritai, IMHO. Perskaičiau visą, labai seniai, iš karto. Net nepajutau, kad kažkur turėtų būti sunku ar nuobodu. O kai kurias citatas iki šiol naudoju straipsniuose.
O klausykit, po kiek psl jus įtraukė “Šimtas metų vieantvės”. Aš perskaičiau 90 ir taip sunkiai skaitosi, tie vardai maišosi. 😦
nu, dori, jei ne tai ne 😦
dori, tu spjauk į tuos vardus, mėgaukis tekstu 🙂
na visi sako spjaut, bet man vistiek maišosi 😀 KŽL tikrai nemesiu jos, net nesvajok 😀 galvojau gal čia man ne vienai sunkiai pradžioj sekas. Ne tiek, kad kankinuos, bet labai lėtai skaitos. vakar tik 40psl sugebėjau įveikti, o man tai mažai
Dori, vonioje gerai sako, man irgi maises vardai, bet as ten per daug del to nesijaudinau, yra keli, kuriuos atpainioji ir uztenka, o siaip panyri ir isplauki, tik knygos gale.
o šiaip yra gerų leidimų, kur pridėtas visas jų genealoginis medis 🙂
Dori, kaip tau gali maisytis vardai, jei ten visi lyg vieno Aurelijanai? 🙂
O tavajame leidime nera seimos medzio?
Svediskajame maciau toki gimines sarasa, turbut palengvina skaityma
Mano yra šitas leidimas http://asskaitau.blogspot.com/2010/09/111-puslapiu.html
Perverčiau, bet giminės medžio neradau. Aš tai šifruoju taip: tas šito sūnus, šita valgo žemes, tas jo brolis, kuris miega suta. Šitas nori vesti 9metę ir t.t. 😀
bet skaitysiu toliau tikrai, nemesiu 🙂
Dori, gal sitas pades?
K.Ž.G – įveikei? Man vakar baigus Veronesi tiesėsi ranka prie fuko (nes vargšė nupirkta kelinti metai, nuosava, gera, stora, guli lentynoje neskaitoma…) – bet čia šast – laiškelis iš bibliotekos – gavau knygą rezervuotą kelintas mėnuo – nu kaip neimsi…plius dar užsisakiau tris priedo…tai fuko vėl vieniša guli…be vilties tokia.
kokios cia laukei knygos taip ilgai?
Ai, neiko labai rimto (nu ko bibliotekoje tenka ilgai laukti? – “betselerių” :):Memory keeper daughter – sesuo rekomendavo, nieko ničnieko negirdėjusi apie ją, bet paskaičiau nugarėlę parsinešusi…vėl jaučiu mūdna bus, tai pirma gal Karinę muziką griebsiu, sudomino ūpui pakelti.
Kai skubu, klaidų milijonas – persiprašau 😉
Mane K.Ž.L. kankina ir liepia pasakoti, ką aš maniau apie “Rožės vardą”, o aš tyliu kaip Marytė Melnikaitė 🙂 O dar ir Anafora nori sužinoti, kaip man ejosi… Jauciu, kad neišsisuksiu nuo mažutėlės recenzijos
Giedre, butinai. nu kaip taip galima!!!