Kai rašiau apie perskaitytą Silva Rerum, norėjau įdėti šitas nuotraukas, bet sustreikavo mano technika.
Kai knygos būna su aplankais (o man tai visai nepatinka, nes labai nepatogu skaityti, visada juos nulenkiu), tai visada iššniukštinėju, koks po jais yra viršelis. Kai nulenkiau Silvą, tai po aplanku esantis viršelis man kur kas labiau patiko, nei tikrasis viršelis, kuris taip pat yra ir ant paperback. Strėlė su brūkšniu simbolizuoja šeimos, apie kurią rašoma knygoje herbą – tą sužinojau tik paskaičius gabaliuką knygos. Beto, man labai patiko ta knygos dalis, kur būna atvertus kietą viršelį, nežinau, kaip vadinasi, gal specialistai pašnibždės. Toks raudonas, tikriausiai simbolizuoja kraują, o gal ir yra kokia mikroskopinė kraujo nuotrauka (silpnų nervų žmonėms žemiau nežiūreti 🙂 ). Labai gražu.
O tau ar patinka knygos su aplankais?
|Meyer virgin|
knyguziurkes.com 
Šiaip nesu didelė aplankų gerbėja, nes šiandien labai sunervino. Turu lentynoj atskirai susidėjus pastelinę kolekciją, ten visos knygos aplenktos ir vieną paimų, nuplyšo visas šonas…grrrr. nebėr nuotaikos 😦
vajei. nesinervink, giliai kvepuok ir mesk ta aplanka lauk 🙂
Ta knygos dalis, marods, vadinasi priešlapis. O tas “ornamentas”, ko gero, ar nebus tik ‘marmurinis popierius’, anksčiau knygose jis priešlapiams dažnai buvo naudojamas.
O aplankų aš baisiai nekenčiu. man jie pasimeta, suplyšta, aš juos dažniausiai iš karto nulenkiu ir, baisu net sakyt, išmetu. Nes kitaip patys pasimeta…
😀 Kaip tik užvakar atidaviau į biblioteką Šalimarą, o aplanką pamiršau namuos 😀 Pažadėjau vėliau atnešti, nes skaitydama nuėmiau lauk, kad nesuplėšyčiau. Šiaip man visai vienodai su aplanku ar ne, niekada neatkreipiu dėmesio į tai, net neprisiminčiau kurios knygos su aplankais, kurios ne, kaip ir žmonių su akiniais – tiesiog nematau akinių – nepasakyčiau ar nešioja ar ne nematydama žmogaus 😀
Man irgi nepatinka aplankai. Labai nepatogu skaityti, be to plyšta, negražiai atrodo.