Laisvę knygų kampučiams

Knygų žiurkių super skirtukas 🙂

Ar galima lanstyti knygos kampučius, kad žinotum, kur baigei skaityti knygą? Nežinau, kodėl, bet man kampučių lankstymas kaip kokia šventvagystė. Bandau prisiminti, kas man tai įkalė į galvą, bet tikriausiai tai buvo padaryta taip seniai, kad tiesiog tapo aksioma.

Labai normalūs žmonės skaitydami knygą naudoja skirtuką, o ką daro žiurkė? O žiurkė svajoja naudoti skirtuką, bet kad ir kaip ji stengiasi, jai nesigauna. Man tikriausiai nėra pavykę dvi knygas perskaityti su vienu skirtuku :(. Jie visada kur nors pasideda, aš niekada nežinau, kuri jie dingsta ir slepiasi lyg bijodami, kad vietoj knygos žiurkė sugrauš jį 🙂 Ką daryti, ką daryti?

Mano skirtukas

Dažniausiai vietoj skituko aš naudoju:

a) jei knygą pirkau, dažniausiai pirkimo čekį knygyne įdedu į knygą ir jį naudoju kaip skirtuką;

b) nukenčia po ranka esantis laikraštis ar žurnalas – atplėštas gabaliukas perlenkiamas ir naudojamas kaip skirtukas;

Brr 2

c) blogiausi, kai knygą pradedau skaityti prieš miegą lovoje ir aplink nėra nei ką suplėšyti; tada laikinai susierzinu, bet kampuko vis tiek nelenkiu :), o pažiūriu į puslapio skaičiuką ir tikiuosi, kad atsiminsiu. Beje, turiu kažkokį keistą įprotį: pradėjus skaityti pažiūriu, kiek knygoje puslapių 🙂 (O tu turi kokių nors knyginių ritualų?)

Beje, man ir šiaip ne visi skirtukai tiktų, nes jie turi atitikti tam tikrus reikalavimus (juos puikiausiai atitinka laikraščio skiautė 🙂 ) :

a) knyga su įdėtu skirtuku turi normaliai užsiversti, t.y, kad ir koks gražus būtų skirtukas, jis man blogas, jei lengvai iškrenta,

Gražus skirtukas ne man

b) jis negali būti medžiaginis, nes negaliu pakęsti kai popierius liečiaisi ar brūžinasi su audiniu (na, trumpai tariant, man šiurpas eina per kūną, jei vyksta toks veiksmas),

Brr

c) sirtukas turi neiškristi iš skaitomos knygos, kai jis įdėtas belekur,

d) skirtukas visada turi būti ten, kur man jo reikia (o ten jis niekada nebūna).

Brr trys

Daug kartų esu bandžiusi turėti skirtuką, įsivaizduoti, kiek daug knygų kartu su juo esu perskaičius ir viskas veltui. Nesusidraugavau su jais, todėl į internete esančius skirtukus tik pavarvinu seilę, pasigrožiu ir viskas. Labai labai norėčiau tik šitokio tamspoje šviečiančio skirtuko:

Čia dar visokie skirtukai:

Nuobodžios knygos skirtukas 🙂 :

|niekaip nesusidraugaujanti su skirtukais|

28 thoughts on “Laisvę knygų kampučiams

  1. Na skaitot mano mintis, šiandien kaip tik pagalvojau, kad galėtumėt parašyti postą apie skirtukus 🙂 O turiu jų labai daug, esu paskyrusi atskirą stalčių jiems. Aišku daugiausiai yra popierinių, tradicinių su įvairiais paveikslėliais, iš įvairių šalių (turiu net iš Madeiros). Yra ir plastikinių, plastmasinių, metalinių, medžiaginių ir t.t. Neseniai gavau dovanų iš Norvegijos tkį skirtuką http://img651.imageshack.us/f/pict1983.jpg/ o klaipėdos retro knygyne radau labai senų skirtukų, mane, kaip kolekcionierę, domina ne tik naujoviški http://img37.imageshack.us/i/pict1991.jpg/
    Gaila, kad nesu niekur jų visų sukėlusi, užtruktų nemažai laiko visus nufotografuoti, bet tos minties neatsisakau. Turiu idėjų ir pati pradėti gaminti.
    Naudoju kiekvienai knygai skirtingą skirtuką, derinu pagal viršelio spalvą, nuotaikas ar patogumą. jeigu knygą vežiojuos su savimi, tai nedėsi jau kokio įmantraus. Jeigu skaitau namie, prieš miegą, tai dedu kokį geresnį, ne popierinį 🙂

    1. Beje, vėl būsiu griežta, bet nesuprantu, kaip galima dėti į knygą čekius ar popierių atplaišas. Man tai nepagarba knygai 🙂 Ir apskirtai, man atrodo, kad kiekvienas skaitytojas turi kreipti dėmesį į skirtuką. Kadangi savo planuose tikrai turiu knygyno atidarymą, tai jame bus ir knyginių suvenyrų, todėl liūdna būna skaityti, kad knygės nesidomi suvenyrais 😦 Tada ir prasideda man abejonės, ar to iš viso reikia, ar apsimoka man tą daryt ir svajot :]

  2. Tikiuosi neatsibodau dar, tai parašysiu apie knygų ritualus 😀 Visada pažiūriu, kiek puslapių yra knygoje, kai paskaitau dalį, įdedu skirtuką ir pažiūriu, kiek storio jau perskaityta, kokia knygos dalis, paskaičiuoju, kiek dar reikės laiko užbaigti (aišku visada skaitau ilgiau). Ir jeigu būna labai labai gera knyga, tai užvertus paskutinį puslapį – pabučiuoju ją 🙂

  3. Man labai grazus ir elegantiski metaliniai skirtukai su visokiais pakabukais, tie, kurie matosi ant knygos sonelio (kzL idejusi nuotraukele tokio su gintariuku). Bet jie nelabai praktiski, nes iskrenta, jei knyga apverti aukstyn kojom, ir labai netinkami knygu myletojams, turintiems mazu vaiku 🙂
    O siaip visada stengiuosi tureti skirtuka, dabar, kai juos dovanoja perkant knygas, arba buna paciose knygose, tai nebeda, anksciau turedavau kokia nors miela kortele ar nunesiota vaiksytes atvirute, kuri atstodavo skirtuka. Kazkaip jie man nepasimeta, nes skirtuka dazniausiai jo nededu kur nors saliai, o ikisu i prieki, t.y. uz kokiu 20-30psl.
    Dideliu ritualu neturiu, dazniausiai paskaitineju, kas buna ant virseliu, perskaitau anotacija ar turini. Labai daznai, ypac jei knyga nauja, atverciu bet kur ir pauostau, giliai giliai ikvepiu to “sviezios” knygos kvapo 🙂 Nepakartojama! Vien del jo verta pirkti naujas knygas 😉
    Dori, o kokie dar buna knyginiai suvenyrai (be skirtuku)?

  4. Gaila, dar nepatvirtino moderatoriai mano pirmo posto, ten prirašiau apie skirtukus 🙂 Metalinių irgi turiu, suvėrė special for me http://img690.imageshack.us/img690/5631/pict1361.jpg
    O suvenyrų yra įvairių, nuo skaitymo lempų, knygų stovų, puodelių, ženkliukų ir t.t. Kadangi tai mano verslo plano dalis, negaliu labai pasakot 😀 Bo nugriebs dar kas mano mintis, kaip su MintVinetu 🙂 Aišku aš čia dviračio neišrasiu, bet vistiek skaudu, kai kitas būna pirmesnis 🙂

  5. Dori, aciu uz antra posto dali 🙂 🙂
    man gaila, kad as su skirtukais nesusidraugauju – man taip grazu jie. bet tiesiog neveikia man pagal paskirti. kaip uzkereta…

  6. Dori, skanestas du tukstantojo komentaro proga bus skirtukas i tavo kolekcija 🙂 Ar tinka? Tik dabar turiu surast koki faina 🙂 Na, ir , aisku, alus 🙂

  7. aš irgi nesusidraugauju su skirtukais. taip pat naudoju čekius arba troleibuso talonėlius :)) tiesiog taip retai ištaikau laiką skaitymui, kad ne ritualai galvoj

  8. man tai keistas irgi atrodo įprotis lankstyti kampus. Kita vertus, kai jie lankstomi ne tam, kad atsimintum, kur baigei, bet vietas, kurias norėtum dar atsiversti, pateisinu – tokį dalyką pirmąkart radau dėstytojos paskolintoje eilėraščių rinktinėje ir buvo baisiai smalsu, kas jai patiko :))

    Ritualas anksčiau būdavo irgi pasižiūrėt, kiek dar to skyriaus liko. Ne todėl, kad labai nuobodu, bet todėl, kad žinotum, kada bus pertraukėlė. Gal ir nelabai gražu, bet.
    Kai buvau jaunesnė skaitydavau paskutinį sakinį (į tai atkreipė dėmesį viena klasiokė). Kiek girdėjau, vieniems tai būna kriterijus renkantis knygą. Keista, tiesa?
    Geriausi skirtukai – pirmieji. Mano mylimiausias – vaikiškas su triušiu, gulinčiu ant mėnulio, o ant mėnulio smaigalio pakabinta lemputė. Triušis skaito knygą. Dieviškas : D
    Nors dabar jau skaitau išvis be žymukų, po sesijų jau ir puslapius pametu, bet įdomu atsirinkti kur baigiau. Labai nemėgstu, kai knygas kas nors pralaužia iki neįmanomumo, atlenkia ir ranka dar išlygina, tada jos man atrodo pakankintos.

  9. n, as megstu pralauzt knygas 🙂 Bet tik storais virseliais ir ne iki neimanomumo 🙂 plonais virseliais jos paprastai nesilauzo 🙂 O man nepatinka, kai knyga atversta nebuna ten kur, reikia, o uzsivercia, del to turi laikyti isikibus. O mano vyras kazkaip keistai vercia, jis kazkaip nepralauzia, bet vis tiek uzspaudzia, mane po jo skaitymo labai erzina skaityt 🙂
    sakes, kaip visi skirtingai!

  10. Kampučių nelankstau, knygų nelaužau – skirtukus naudoju, bet impulsyviai – kas po ranka papuola – kad ir tuos čekius, jeigu nenamuos pradedu skaityti. Man patikdavo kažkada kažkokios leidyklos knygos su tos knygos skirtuku, neatsimenu leidyklos. O dažnausiai naudoju atvirutes – kokios po ranka papuola. Turiu keletą iš senų laikų su keletu sakinių įrašytų – neatsimenu, kad taip elgdavausi – skaitant knygą persirašyti patikusią mintį, bet turiu “įrodymų” 😀

    1. Ar ne Tyto Alba ssavo serija su skirtukais leido. buvo nereali naujove, kuri dabar butu maloni senove, as ja mielai naudociau, bet niekas labai nebededa 😦

  11. Gali būti, aš kažkodėl dabar prisiminiau Žiurkyno ir Meilė bei kiti demonai skirtukus.
    Man kaip tik populiariausi – leidyklų skirtukai – kaip tik parsinešiau Baltų lankų – jie ilgiausiai ištveria pas mane – net per keliasdešimt knygų, paskui kažkaip paslaptingai dingsta, tada kiti jų vieton. Dar Sigutės Ach patinka, bet neturiu nei vieno, reiks įsigyti 🙂 Nes jos atvirutės ir reklaminiaii bukletėliai naudojami ta paskirtimi, o skirtukų neturiu. Apsileidimas, ne kitaip.

  12. Turėjau Sigutės Ach skirtuką, bet jis paslaptingai dingo. Patinka ir knygynuose dalijami nemokami skirtukai (užtaikau vis “Pegase” pasiimti), bet jie standartiškai per dideli kai kurioms knygoms. Tarp knygos puslapių atsiranda ir čekiai, ir vizitinės, ir talonėliai (bet grįžus namo jie pakeičiami normaliais). Šiuo metu turiu 2 labai mielus odinius skirtukus – vieną gavau dovanų nuo draugių, o kitaa su vienos firmos simbolika gautas dovanu po apsilankymo ten ;). Man patinka, kad jie nenusidėvi.

  13. šiuo metu skirtuko misiją atlieka pieštukas (braukausi citatas), kitoje – irgi čekis 😀 nes mano mažiukas visada nujoja visus skirtukus, arba juos su didžiuliu malonumu suglamžo 🙂
    šiaip jie mano namuose atsiranda savaime kažkaip – dalis iš darbo, dalis iš knygų mugių (ten tai jų nors vežimu vežk), dalis ateina su vyresnėliu 🙂

  14. Laukianti,

    kaip smagu, kad su knygu leidyba susije zmones skaito musu irasus. Labai gerai, kad turime srities profesionalu, kurie gali paaiskinti viena ar kita dalyka 🙂

  15. oj, mane vadint profesionale dar per drąsu – aš ten tik penkeri metai, ir dirbu (dabar ilgose atostogose :D) nišinėj srity, nežinau VISKO apie VISAS knygas (o tokių žmonių leidyboj yra, patikėkit). O dėl skirtukų – kai kurie leidėjai kažkodėl įsitikinę, kad skirtukai nelabai reikalingi skaitytojams (gal stebėjo, kaip knygyne juos pasiiminėja ar ne), dėl to ir nespausdina. nes paprasčiausio skirtuko gamybos kaštai yra labai nedideli, aišku, aš nešneku apie visokius grožius su karoliukais, kutais, išraitymais ir pan, nes LT spaustuvės net ne viską išpildyt sugebėtų – neturi reikiamų mašinų.

  16. Siaip del spaustuviu ikisiu trigrasi. Mano kolegos is norvegijos buvo lietuviskose spaustuvese, tai buvo apake, kaip pas mus uz europinigus visa nauja technika supirkta ir tt. Nes jie priprate prie 10-20 m. senumo spausdinimo masinu. kai buavau Svedijoje Scanbook spaustuvej, tai tvarkinga viskas bet tikrai ne nauja buvo. na bet naujumsa gi ne kriterijus galimybems ir kokybei

  17. ziurint apie ka kalbam – pvz, tam tikras folijavimo budas ant virselio LT ikandamas vos ne rankomis tik darant, tai isivaizduokit kaina vienos knygos…

  18. Pati skirtukus turiu tik kelis, bet ir tų pačių nenaudoju pagal paskirtį. Paskutiniu metu naudojau kartoninę skrajutę, skelbiančią apie Mamontovo koncertus, bet kažkur nukišau aš jį. Dažniausiai skaitau iki lyginio skaičiaus su nuliuku gale (50, 120 ir pan 🙂 ), kad būtų lengviau atsiminti.lapų nelankstau, taukuotais pirštais neimu 🙂 vienu žodžiu, gerbiu knygą 🙂 o šiaip mėgstu perskaityti paskutinį puslapį (kuriame dažniausiai viskas būna nelabai aišku 🙂 ) dar net neįpusėjus knygai.

  19. As tai prie pabaigos nelendu, na net kai ziuriu, paskutinio pusl nr, stengiuos nieko tame psl nematyt 🙂

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s