Žinot tą jausmą, kai kokia nors didelė šventė baigėsi, ir ryte pabundi, o stebuklo, to linksmybių viesulo, kuris gniaužė kvapą, nebėra? Gerokai “nušokti “bateliai guli ant slenksčio, suknelė permesta per sofos atkaltę, ir nebekyla 
abejonių, jog naujos dienos saulė visiškai sunaikino vakarykštę magiją.
Va taip aš jaučiuosi vakar pabaigusi skaityti S.Rushdie “Paskutinį Mauro atodūsį”. Lyg karnavalas būtų pasibaigęs. Lyg sausio pirmosios rytas, pilnas ne ore virpančių, o ant grindų prilipusių spalvotų konfeti. Galvoje vis dar skamba Rushdie kalbos muzika, persipynusių stebuklingų istorijų eufonija, pasakojimo spalvotas fejerverkas.
Tas Rushdie lyg koks burtininkas į skaitytoją paliedžia kerėjimų ir burtažodžių virtinę, apsuka jam galvą, apsvaigina, ir atrodo, kad daugiau spalvų, žodžių, pasakojimų nebesugebėsi priimti. Jog jau pasiekei savo skaitytojišką ribą. O tada autorius paleidžia dar vieną salvę, po to dar vieną. O po to dar ir dar ir dar. Ir man kaip skaitytojai nelieka nieko kito kaip kapituliuoti, pasiduoti magiškojo realizmo srovei ir leistis būti apstulbinama kiekviename puslapyje.
Ir niekaip niekaip nesuprantu, kaip Laimantas Jonušis sugebėjo šitokią knygą šitaip gerai išversti.Bravo.
Apžavėta.
Apie Rushdie jau rašė mano draugė K.Ž.L čia ir čia
K.Ž.G
O taip. Šita mano mylimiausia jo knyga 🙂 Po to eina “Vidurnakčio vaikai” ir “Gėda”.
Jurga, idomu,kad ji yra tavo megstamiausia, nes daugelis kas sako, jog butent Vidurnakcio vaikai yra geriausia knyga.
Na as siek tiek palauksiu, padarysiu pertrauka nuo Rushdie, nes skaityti kelias jo knygas paeiliui butu per daug. Reikia atsigauti 🙂
Panašiai kaip Mieles reklamoje – po Rushdie kurį laiką kitos knygos atrodo tik kompromisas…
Ypac jei iskart po Rushdie skaitai studentu darbus 😉
Kai gimė jauniausioji dukra, gimdymo namuose “prarijau” “SHalimar the Clown”. Nuo tada man šis rašytojas asocijuojasi su ja, įvyko toks imprintingas 🙂 Prieš keletą savaičių vyriausiojo sūnaus mokyklos knygų mugeje pričiupau “The Satanic Verses” už niekingus 0.50eu, tai sėsiu skaityti…kai tik sumažės krūva knygų, kurios jau laukia savo eilės 🙂
Austeja, kaip idomu, kad kai kurios knygos tarsi tampa tam tikru ivykiu zymemis 🙂 As stai pavyzdziaui ligonineje laukdama saremiu skaiciau M.Barbery “Ezio elegancija”, o kazkur po antro skyriaus teko baigti skaityti ir uzsiimti kitais dalykais. 🙂 Tai ja skaityti jau pabaigiau sededama mieste ant suoliuko ir viena koja stumdydama vezimeli 🙂
Nerealu:)
Man tai yra grynai Remarko “Trys Draugai” pirmą kartą, Tolkien “The Hobbit” antrą, Dostojevskio “Pažemintieji ir Nuskriaustieji” trečią ir Rushdie “Shalimar the Clown” ketvirtą 🙂 Nors dėl antro karto vis suabejoju, tačiau…yra kaip yra 😀
P.S. Beje, man lygiai taip pat asocijuojasi ir filmai! Nes kažkaip prieš kiekvieną (arba iškart po, ligoninėje) žiūrėjom filmus, tai vat dabar ir prisimenu…
AustejaL, smalsu, kokie filmai 🙂
Cha 😀 Kad jau kalba pakripo, ir aš su knyga važiavau 😀 Antrą syki buvau pasiemusi Karalienės seserį (nes labai nepatiko filmas, o knygą rekomendavo draugė) – ateina pas mane skyriaus vedėjas ir sako – kaip jaučiatės, kaip gyvuojat, ką skaitot? Sakau – nu ne Dostojevskį..kažkokį šlamštą.. Sakau – maniau, padės užsimiršti, pasiskundžiau, kad neįdomu. Sako – įdomumai tik prasideda…
Paskui surijau knygą per kelias dienas ir dar vakare kai gesina šviesas, buvau iš anksto žibintuvėlį pasiemusi 😀 Nei ilsėtis nereikėjo, nieko :)Nu nieks taip nepadeda gyti, kaip knygos 🙂
(Nors kai knygos nebenulaikau, žinau, kad jau tiiiikrai blogai 🙂
Kadangi as gimdymo skyriuje vienu laiko tarpu buvau labai dazna lankytoja, tai akuseres pamatydavo mane sedincia prie gydytojos kabineto ir sakydavo: O jau kita knyga skaitai. Ar ana buvo gera?
Karta viena akusere, kuria ten labai daznai sutikdavau man pasake: Man atrodo, jog tu turbut labai bijai, tai skaitai ir skaitai, kad pasimirstum 🙂
Na ka cia ir sakysi…Juk ji teisybe pasake
😀 Aš pirmą sykį labiau bijojau, tai knygos neėmiau – maniau, kada aš ją ten skaitysiu??? Antrą sykį jau žinojau, kad laiko marios, galima ir knygą paskaityti 🙂
xyy, aš abu kartus ilgai gulėjau, pirmą kartą savaitę, antrą – beveik tris, tai pirmas kleckas asocijuojasi su “Broliais Karamazovais” (mama sakė – “kokias tu čia depresovas knygas skaitai” :)), antrą gimdydama tai visą krūvą spėjau perskaityt – ir “Emą”, ir “Moterų kupė”, ir Millerio atogrąžas.
oho, ilgai tu cia “atostogavai”
teko, deja
G., neisivaizduoji, koks man dziaugsmas, kad Rushdie tau patiko! Nerealiausias!
Nu dabar jau tikrai, užbaigiu Hemingvėjų ir imu Rushdie 🙂
Dori, butinai. Tikiuosi, kad tau irgi bus fejerverkai. Nes man tai tikrai fejerverkai. Perskaicius arba skaitant Maura reikia i Ispanija vaziuoti 🙂 O as kaip tik turiu dar č neskaitytas Rushdie, bet kad dabar grieztoj eilej kokios į klygos stovi, tai nezinau nezinau, kaip bus su Rushdie
Aciu! Butinai skaitysiu!