Ko išmokė Hemingway?

Rašytojai gali išmokyti įvairių dalykų. Štai pavyzdžiui Achmatova mane išmokė išdidumo, Liūnė Sutema parodė, jog nėra reikalo nagais ir dantimis įsikabinti į savo praeitį, vietoj to geriau kurti namus ir gyvenima ten, kur esi.

Na, o Ernest Hemingway prisidėjo prie mano seksualinio švietimo 🙂

Kalba, žinoma, eina apie žymiąją knygos “Kam skambina varpai” citatą (nepamenu jos tiksliai lietuviškai)

“Did the earth move for thee?”

Pamenu skaitau knygą mokykliniais laikais ir galvoju “Aha! Tai štai, koks jausmas būna, kai myliesi.  Štai taip  TAI turi jaustis. “

Ernestas ir Martha

O apie Hemingway aš šiandien pradėjau galvoti todėl, jog buvo paskelbta, kad apie jį bus kuriamas filmas

“Hemingway & Gellhorn”. Gellhorn – Hemingway trečioji žmona – rašytoja ir viena žymiausių karo žurnalisčių Martha Gellhorn.

Marthą vaidins Nicole Kidman, o Hemingway vaidmeniui pasirinktas Clive Owen, vaidinęs filmuose “Sin City” ir “Elizabeth- The Golden Age”.

Clive Owain vaidins E.Hemingway

23 thoughts on “Ko išmokė Hemingway?

  1. Man sitas aktorius vienas paciausiu. Na, zinoma, is mano mylimojo Closer. Labai lauksiu sito filmo. O Hemingvejus man labai irgi

  2. kaip juokiuosi :)) koks sutapimas :))
    kaip tik vakar draugelis pasakė pokštą apie Hemingvėjų. bet nešvankus, tai nežinau, ar galiu skelbt viešai 🙂

  3. Vonioje, na kuklumu mes nelabai pasizymim ir nuo juokeliu neraudonuojam 🙂 pasakok!

  4. Если Ваша фамилия начинается на “Х”, оканчивается на “Й” и содержит “У”, никто не подумает, что Ваша фамилия Хэмингуэй…

  5. Šiandien kažkaip prisiminiau, kad gi jo Senis ir jūra…vienas labiausiai mano nesuprastų kūrinių. Kankynė, ne kitaip. Bet manau, jeigu Dievas leis pasenti, dar syk paskaitysiu kai patirties krepšelyje turėsiu daugiau nei šešiolika metelių, gal tada kitaip švies.
    Labiausiai jo patiko Fiesta ir Pavojinga vasara. Kadangi vienu metu daug skaityta, siužetai mano galvoje susipynę, tik nuotrupos likę, bet labiausiai pas jį mane žavėjo tas ramus kartais lakoniškas kasdienybės aprašymas – nesvarbu ar Ispanijoje kavinukėje kavą geria, ar fronte bombas užtaisinėja.
    Dar atsimenu sukrėte neišvengiamumas Kam skambina varpai – niekaip nesusitaikiau su neholivudiška pabaiga.
    O apie jokį sex švietimą man nei galvoj nebuvo 😀

      1. Nu ne… nepatiko man… bet kalbu penkiolika – septynionika metų atgal – dabar nežinau, kaip atrodytų. Tada galvojau – Viešpatie, kas per nuobodybė, kiek jis ten tąsysis su ta žuvim, kam čia tos potekstės – taip viskas aišku – gyvenimo kova, bla bla bla – vos perskaičiau atsimenu. Dabar pakartoti nenoriu, bet tikiuosi ateityje, tolimoje labai – turėsiu progą.
        O kas patiko konkrečiau?

  6. Anafora,
    Kaip pirstu i aki pataikei: “siužetai mano galvoje susipynę, tik nuotrupos likę, bet labiausiai pas jį mane žavėjo tas ramus kartais lakoniškas kasdienybės aprašymas – nesvarbu ar Ispanijoje kavinukėje kavą”
    Man irgi tai labai bali istrige galvoje…

    O kai skaiciau “Kam skambina varpai” tai vis galvojau “Per viena diena galima nugyventi visa gyvenima…”

  7. Dar pagarba Ernestui už matadoru reabilitaciją mano akyse. Nes iki Hemingvėjaus jie man atrodė kvailiai lakstantys po aikštė a la žaidžiantys “reikėjo berniukams bulių piktų”. Dėka Hemingvėjaus supratau, kad tai ištisas baletas, su savo žingsneliais, judesiais, taisyklėmis apibrėžtomis milimetrais ir t.t. Paskui aišku buvo f.Smėlis ir kraujas, o ir Madonos Take A Bow visai kitaip žiūrėjosi. Degu noru pamatyti tikrą koridą.

      1. Aha, žiaurus, bet dėka Hemigvėjaus man pasidarė ir gražus 🙂 Pabaigoje aišku užsimerkčiau, bet norėčiau tos atmosferos – amfiteatro, kavos, kautynių kvapo, matadorų pasimaivymo-pasirodymo-pagerbimo – visos tos fiestos – kitaip nepavadinsi 🙂 norisi man.

  8. Maciau korida gyvai. Man buvo ziauru. Taip, zmogus tame pasirodyme soka, tai puikus sokis, nuostabus kuno valdymas, grakstumas, jega, galia… Bet tuo paciu tai tustybe ir kazkoks nesuvokiamas zmogaus zaidimo poreikiu tenkinimas. Man buvo slykstu ziureti, kai pabaigoje matadoras (o gal tereodoras?) eina garbes rata laikydamas rankose nupjautas buliaus ausis, – kaip irodyma, jog jis laimejo kova. Reginys mane prislege.

  9. Vaje…skamba nekaip.Na vistiek norėčiau pamatyti pati – prieš tai darsyk bandyčiau skaityti, nes jis rašė apie visas to prasmes – kodėl duria, kur duria (va čia vistiek baisu – nužudyti “gražiai” – atseit menas…), kodėl nupjauną ir ką – nes ten betko pjauti negalima – pagal atlikimą leidžiama. Nebeatsimenu detalių.

  10. Geras sutapimas, skaitau šį postą ir per TV kaip tik pradėjo pasakoti apie koridą ir Hemingvėjų 😀 Pasak Hemingvėjaus, tai būliaus ir matadoro tragedija, slaptos juodos jėgos. Kas nėra buvęs koridoje, nesupras viso to. Kad vieninteliai koridos teisėjai yra žiūrovai, tik jie nusprendžia, kas laimėjo 🙂

  11. Na sikart negaliu nepasisakyti ir as:)
    Senis ir jura man taip pat – nesuprasta knyga, nors siaip Hemingvejus patinka del nemazai virsuj isvardytu gebejimu rasyti/aprasyti.
    O kas del koridu, taip jos – teatras. Ispanu (ir kai kuriu Pietu Amerikos saliu, ten tai is vis prastai – net vaikams leidzia “zaisti” gyvenima ir mirti) kulturos dalis, kurios iki siol negaliu suprast-priimt… O vaida pasiseke – mate labai pasisekusia korida, jei matadoras (pazodinis vertimas turetu buti “zudikas”, nuo “matar”- zudyti) gavo ausi nupjaut, tai publika ivertino jo grakstu soki ir taiklia ranka (o jei is vis nerealus “pasirodymas” tai gali ir dvi ausis bei uodega gauti, ir ant ranku per centrinius varus isnestas turetu but).
    Ai plati tema tos koridos – nesiplesiu daugiau;) ne apie tai mes cia…

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s