Ach, tie malunai, su kuriais daznai kovojame mojuodami rankomis, is anksto zinodami, kad nieko nelaimesime, nes kova beprasme. Lenkiuosi pries Miguel Cervantes, moderniosios vakaru literaturos pradininka, viena is Atlantu, ant kuriu peciu laikosi visos musu dabar skaitomos knygos.


Jie visi kartu is priekio atrodo taip:

/dulsineja/
autorius kūrinio šešėlyje 🙂
Nu gražu 🙂 Aš vis gundaus vėl paskaityti “Don Kichotą”, nes tik mokykloj teko nagrinėti ir smulkemnų jau nebepamenu. O tai visgi geriausia Donskio knyga 🙂