Sumaištis

Kartais būna taip: perskaitau knygą ir mažai, ką joje suprantu.

Tada paskaitau recenzijas. O recenzijos sako, jog knyga yra nuostabi.

Tada jaučiuosi dar durnesnė.

Bet tai turbūt ne knygos kaltė, o mano. Gal skaičiau probrėkšmiais? Gal tiesiog neįsigilinau? Gal pasirinkau netinkamą laiką ją skaityti?

Kad ir kaip ten bebūtų R.Musil knyga “Auklėtinio Terleso sumaištys” sumaišė man galvą.

K.Ž.G

11 thoughts on “Sumaištis

  1. Beje, bibliotekoj vis pavartau šią Muzilio knygą ir mąstau skaityt, neskaityt. nes pirma noriu perskaityt jo “Žmogus be savybių”. O tokių “nesupratingų” knygų tai tikrai būna ir ne viena (bent jau man). Pabandysiu prisiminti daugiau ir tada parašysiu 🙂

  2. Kai kurios vietos man buvo grazios, pats tas seksualinis Terleso pabudimas. Bet tie filosofavimai… Niekas man nei i galva, nei i sirdi neilindo.

  3. Oi, tokiu knygų, kur visi giria, o man “nedaeina” – visas sąrašas. Visgi kol kas manau, kad čia daugiausia lemia K.Ž.L. cituojant “wrong time, wrong place”. Nes būna po kelių metų “daeina” kas buvo gero vienoje ar kitoje knygoje.

  4. Būna, kad knyga neįtraukia. Tokia palieku ir skaitau kada nors vėliau.
    Šiaip recenzijų skaityti vengiu (jos man labai jau standartinės, parašytos pagal kažkokius stereotipus, rėmus, reikalavimus ir pan.), geriau jau pasiskaitau kokių eilinių skaitytojų atsiliepimų 🙂

  5. Skaitanti, mane irgi kartais recenzijos nuvilia, nes parasytos taip kaip kos pasidemonstravimss- kokas as protingas, o tu va kvailas, net nesupranti, ka as cia parasiau. kokiom aukstom frazem surasyta makalyne ir tiek. bet va, Parulskio recenzija apie Maiklo K. gyvenima ir laikus tai labai patiko, tiesiog taip uztaike viska zodziais surasyti, kas man sukosi galvoje, bet niekaip neissivarte i zodzius

  6. man atrodo, kad svarbu knygos nemesti per anksti. štai manęs, pvz, visiškai nekabino “Širšių fabriko” pradžia, o dabar ta knyga tikrai atsidurtų mano asmeniniame knygų šimtuke 🙂

  7. Vonioje, kai išlaukiu, nemetu – daugeliu atveju tik pasiteisina – pvz. Jūra, jūra tik į antrą pusę knygos pagavau kabliuką; Hercogas tik į knygos pabaigą užkabino, dabar kaip tik seną “skolą” užmestą skaitinėju – Juodają knygą – po antro šimto puslapių įtraukę. Atsiminiau, kad mano buvusi lietuvių k. mokytoja yra sakiusi, jog knygos negalima pradėti skaityti mažiau nei 50psl. vienu prisėdimu.

  8. irgi ne visada pasiteisina 🙂 eseistiką geriau skaityti po truputį. o kai kurias knygas… tarkim, millerio “atogrąžas” reikia skaityt vienu ypu, tai tekstas-upė, o į tą pačią upę, sakoma, dukart neįbrisi :))

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s