Šiandien pašto dėžutėje (iki jos vėl teko klampoti per naują sniegą) radau mano brangiosios draugės žiurkytės L dovaną. (Ačiū ,mano mylima drauge.) Ji man atsiuntė Rasos Žalynaitės knygą “Haiku”. Joje 31as haiku.
Knygutė man pasirodė labai gražiai apipavidalinta. Tokia neperkrauta, paprastai elegantiška, na, tokia, rytietiškos estetikos pilna.
Haiku poezija man visada primena lyg gerokai sulėtintą akimirką kine. Visi kiti tebesilaiko greito tempo, kažkur bėga, o haiku yra tarsi sustoti, įkvėti oro, apsižiūrėti aplinkui ir atrasti ką nors paprasto ir gražaus. Būti čia ir dabar.
Tiek kūnu, tiek jausmais, tiek mintimis.
Ne vien japonai ir Rasa Žalynaitė rašo haiku. Prieš porą dienų “The Guardian” kaip tik skaičiau, kad Sun Microsystems generalinis direktorius Jonathan Schwartz apie savo pasitraukimą iš pareigų (ir to priežastis) socialiniame tinkle Twitter pranešė būtent haiku forma:
Financial crisis
Stalled too many customers
CEO no more.
Finansinė krizė/Įklampino per daug klientų/Nebe generalinis direktorius (iškart atsiprašau už vertimo kokybę )
O čia galima paskaityti lietuviškus haiku apie Vilnių.
Man labai miela širdžiai tie mažutėliai haiku. Tik įspėju – egzistuoja šalutinis poveikis. Jei daug jų skaitysit, atrodys, kad net mintys galvoje rikiuojasi ritmiškai pagal haiku tvarką.
K.Ž.G
knyguziurkes.com 
Man sitas super:
Ledinis Vilnius
pasidengė dūžtančiais
automobiliais
Autorius:
Marija Bartaševičiūtė
Dangiška pudra
Spuoguotą Vilniaus veidą
Baltai užpustė
Autorius: Ginta Gaivenytė
Dievas šampūno
Ieško, kad tiktų medžių
Slenkantiems plaukams
Autorius: Urtė