Svečiai

Sekmadienį labai smagiai pasisėdėjom su Ernest Hemingway ir Agneta Pleijel. Erzino tik tai, kad Ernest rūkė sėdėdamas prie stalo

Žinoma, kad juokauju.

Bet kaip būtų smagu, jei galečiau pasikviesti kai kuriuos rašyojus vakarienės. Tuos, kurie rašo ir dabar, ir tuos, kurie jau “išėjo iš laiko”. Įsivaizduoju, kad tai būtų toks ilgas pasisėdėjimas su raudonu vynu iki paryčių, o po to nuspręstume, kad reikia susitikti dažniau ir pažadėtume, jog greitu laiku susiskambinsime.

Taip susodinčiau savo brangiuosius svečius

O kuriuos rašytojus pasikviestumėt jūs?

K.Ž.G

13 thoughts on “Svečiai

  1. Žiurkele, jau spejau įsivaizduot, kaip su lavonais sėdi prie stalo 😀 😀 😀 Noriu pyragaičių, kur pirmam plane!
    Aš kviesčiau Frank McCourt, H. Wassmo, Marques, S. Rushdie, Žiurkelę, A. Lindgren, Ali Baba ir keturiasdešimt plėšikų 😀

    Didelis balius gautus :))

  2. Aš norėčiau pasikviesti Radzevičių, Nėrį, Žemaitę, Rushdie, Selindzeri, V.V.Landzbergį. Tik… po vieną, nes kai daug “gabiųjų” vienoje vietoje, tai balaganas 🙂

  3. Pirmą vakarą pasikviesčiau : Bukowskį, Jerofėjevą, Bulgakovą. Spėju kitą rytą labai skaudėtų galvą nuo padauginto vyno 😀
    Antram vakarui pasikviesčiau : J. Saramago, G. Orwell’ą, L. Donskį ir S. Parulskį. Man atrodo labai smagios diskusijos vyktų 😀

  4. Smagi ir originali užduotis 🙂
    Aš pasikviesčiau Shakespeare, Charles Dickens, Oscar Wilde, Astrid Lindgren, Victor Hugo, Edmundo de Amici, Paolo Coelho, Alessandro Baricco, Mika Waltari.

  5. Hmm, mastau ar is viso noreciau su kokiu mylimu rasytoju pasikalbeti… Nezinau, man kazkaip norisi islaikyti ta savotiska paslapti apie rasytoja, palikti ta isivaizdavima, kuri susikuri is perskaitytu knygu… Na, bet jeigu sumastyciau kada nors :), tai noreciau pabendrauti su Herbjorg Wassmo, Amelie Nothomb, Jurga Ivnauskaite.

  6. Žemaitę kodėl? Nes ji man primintų močiūtę taip manau – ar gali būti malonesnis pokalbis? 🙂 Šiaip su dauguma įdomu padiskutuoti, bet va yra tokių “mįslių” kurių norisi paklausti, kaip pvz. Radzevičiaus, nors iš tiesų vėl…gal ta paslapties aura kaip sako vaida yra tokia svarbi, kad ją pradengus, greit nusivyli. Beje kiek esu sutikusi rašytojų, poetų (o sutikusi nedaug :D) tai beveik visais išskyrus C.McCullought nusivyliau 🙂 Turiu galvoje mūsų Račicką, Baubnį, Žilinskaitę, Skučaitę…kažkaip nykiai praėjo susitikimai neaiškų dėl kieno kaltės 🙂

  7. Amelie Nothomb nekviesčiau nė už ką 🙂 vakar baigiau skaityti jos knygą, tai seniai taip buvau nusivylusi 🙂 Bet čia tik mano nuomonė

  8. Dori, kokia knyga skaitei? as esu skaiciusi dvi: Alkio biografija ir Baime ir drebejimas, pastaroji man paliko ispudi. Man butu idomu su ja paplepeti 🙂

  9. Kopinu savo pasisakymą apie šią knygą 🙂
    Ameli Nothomb “Baimė ir drebėjimai”. Visiškai nesupratau knygos prasmės. Skaitydavau ją važiuodama autobusu ir skaičiau tik todėl, kad “kūda” ir nesunku vežiotis. Vienu metu maniau, kad autorė norėjo aprašyti kažką panašaus kaip “Vieneri metai mėšle”, bet nepavyko ir net nebuvo juokinga. Knyga apie tai, kaip viena belgė įsidarbino Japonijos firmoje ir kaip smuko žemyn savo karjeros laipteliais. Maniau, kad bus “pelenės” istorija: pašveičiau pusę metų tūlikus ir tapau firmos direktore. Pasirodo klydau, autorei pasakoti kaip ją visi žemina, rėkia yra maloniau. Vardant ko? Nes “juk dirbti šioje firmoje šitiek metų norėjau”. Nesvarbu, kad iš tavęs tyčiojasi, nevertina tavo darbo ir stumdo. Knygos herojės man tiesiog buvo gaila, kad leido taip save žeminti. Jau šitaip neturėti savigarbos.Tikėjausi, kad pabaiga bus laiminga, bet pavalė tuos tualetus, pakeitė popierius pusę metų ir visiems pasakė, kad yra nevisprotė ir išėjo iš darbo. Nesuprantu, kai ši knyga dar galėjo gauti Prancūzijos apdovanojimą. Pas mane ji keliauja į “laiko gaišimas” lentyną

Leave a comment