Aš manau, jog tai stebuklas, kad literatūros programa mokykloje “neatmušė” man noro skaityti. O sąlygos tam buvo sudarytos puikios. Buvau priversta skaityti Donelaitį, Daukšą, Žemaitę, Pošką, Valančių, Stanevičių, ir pamenu tą jausmą, kai REIKIA skaityti, o ne kai NORISI. Na, niekaip negalėjau įžvelgti kažkokio ypatingumo tuose nesibaigiančiuose agrariniuose gamtos aprašymuose. Gerai, kad iškenčiau iki XXa. pirmos pusės lietuvių literatūros ir užsienio rašytojų kūrinių.
Gerai, kad turėjau literatūros mokytoją (gramatika jai kaip ir daugeliui mūsų keldavo nuobodulį), kuri išmokė, kaip reikia skaityti knygas ir ko jose galima rasti. Be to, ji dar mums duodavo gražių gyvenimiškų pamokų. Ji kalbėdavo apie putlias naujagimių rankutes, apie tai, kaip ruošiant vakarienę jos vyras paliečią ranką, apie meilę, apie rudenį Skulptūrų parke.
Aš labiausiai jai esu dėkinga už vieną ypatingą pamoką. Pačią gražiausią pamoką mano gyvenime.
Nors buvo šeštadienis, vyko pamokos, nes reikėjo “atidirbinėti”. Kaip šiandien pamenu : saulė už lango, nuo senojo pašto rūmų pusės girdėjosi varpų skambėjimas, o ji mums visiems garsiai skaitė Achmatovą.
Pakylėta keturiasdešimt penkių minučių akimirka.
„Сжала руки под тёмной вуалью…
“Отчего ты сегодня бледна?”
Nieko daugiau, tik Achmatovos eilės. Tik achmatoviskas išdidumas ir stoiškumas visas keturiasdešimt penkias minutes.
Я не любви твоей прошу.
Она теперь в надежном месте.“
Ir
А ты думал – я тоже такая,
Что можно забыть меня,
Nežinau, kodėl man taip įstrigo jos eilėraščiai, jos savos vertės pajutimas ir savitvarda. Savo draugėms švedėms, kurios niekada negirdėjusios apie Achmatovą, grubiai verčiu jos eilėraščius, kad ir jos suprastų. Taip jau atsitiko, kad ta šeštadieninė literatūros pamoka yra pats gražiausias mano mokyklos prisiminimas.
Tikiuosi, kad mokytoja skaito Achmatovą kiekvienais metais. Ir dėkoju jai. Ne tik už Achmatovą, bet ir už meilę literatūrai.
O kokios buvo jūsiškės literatūros mokytojos?
K.Ž.G
knyguziurkes.com 
Tikiuosi, kad jusu mokytoja tai zino…Kad ir jai tai pasaket, nes manau butu lebai gera zinot, kad jos darbas buvo be galo ikvepiantis ir prasmingas:)
O, savo literatūros mokytoją prisimenu iki šiol, nors tada, mums devintokams, o ir vėlesnėse klasėse, buvo sunkoka ją suprasti…Nemėgo ji dėstyti gramatikos, Donelaičio, Maironio ir pan. dalykų, bet už tai intensyviai nagrinėjome A. Škėmos “Baltą drobulę” ir kitus tokius labiau “netradicinius” kūrinius, už ką esu jai labai dėkinga…O ypač laukdavau jos nuokrypių nuo pamokos temos, gyvenimiškų pamokų, kurias ji irgi mums kartais duodavo 🙂
Virga, gal musu mokytoja ta pati buvo? 🙂
Ką čia gali žinot 🙂 Maniškės inicialai, jei ka, O.D. 🙂
Man taip patiko rusų kalbos ir literatūros mokytoja 🙂