Žmogus be tėvynės užstrigęs su čempionų pusryčiais Titano skerdyklose. O gal katės lopšy? Apie Kurt Vonnegut prisiminėm čia.
Labai patiko jo “Čempionų pusryčiai”, “Skerdykla Nr.5”, “Žmogus be tėvynės” (jei įvesite šitą pavadinimą į paiešką, išmes daugybę mūsų emigrantų nuotraukų).
“Katės lopšys” – visiškai crazy, bet nereali pabaiga vis dėlto paverčia knygą nerealia. “Titano sirenos” – žmogiško žemės laiko nereikšmingumas. Dar plauksiu į Galapagus, laukia lentynoj.
knyguziurkes.com 
skaičiau tik ,,skerdykla nr. 5 ”. Įdomu ir kartu viskas labai keista, o kartais net absurdiška atrodė. Neeilinis rašytojas tikrai 😀
tai ten viskas viename. ir keista ir absurdiska. kitaip gal apie tokius dalykus sunku parasyti.
Kaip tik pagalvojau prieš kelias dienas, kad šimtukas pastrigęs 🙂
(O ar nebuvo kažkur temos ar man vaidenasi, apie knygose sutiktą Lietuvos vardą? Radau vieną variantą, jeigu nesikartosiu, prirašysiu 😉
buvo buvo 🙂 vadinasi lietuviai nelietuviu literaturoje 🙂
mano top 3 rasytojas 🙂
o kaip faina! Man sunku butu trejetuka sudaryti 🙂
tai tas trejetukas gana stabilus, bet po juo kas dedasi….:D
tai parasyk trejetuka, smalsu!
Skaičiau “Katės lopšį” – ypatinga ir neeilinė knyga. Hmz, bijau skaityti ką nors daugiau, kad nesujaukčiau tokio gero įspūdžio…
eziukai, manau, drasiai skaitykit – jis tikrai parases dar visa kruva geru knygu 🙂 o jau jo interviu kokie…:)
eziukai, tikrai, sakyciau man net lopsys maziausiai patiko
Beveik visas jo knygas skaičiau, šiuo metu kaip tik Titano sirenas “doroju”. Bet va, rašau, nes noriu labai rekomenduoti “Galapagus”, man šita jo geriausia. Iki šiol įvairiose kasdieniškose situacijose prisimenu pagrindinę knygos mintį 🙂
Na, teks knygu eilej stumti i prieki 🙂