Paskutinėmis dienomis vos paskaitau, nes didelę dalį laisvo laiko praleidžiu duomenų bazėse ieškodama giminaičių, seniai seniai išvykusių į Ameriką.
Ir radau!
Jausmas neapsakomas, kai gyventojų surašymo sąrašuose randi savo giminaičio pavardę, jo žmonos vardą, jų vaikus, mirties datas ir vietas.
Tas, kuris nepatenkintas burba, jog internetas ir kompiuteris trukdo žmonėms bendrauti turėtų patylėti. Mano šeimos istorija keliais mygtukų paspaudimais ateina pas mane, į mano namus, mano kambarį. Ir visi tie pro-giminačiai tarsi atsisėda į manąją sofą ir pasakoja man iš kur aš esu. Ir kodėl esu čia, o ne kitur.
Daugelis mano mėgstamiausių knygų yra būtent šeimos istorijos. Pati pačiausia man G.G.Marquez “Šimtas metų vienatvės”.
K.Ž.G
knyguziurkes.com 
Ir nei vienos šeimos sagos nesu skaičiusi iš čia. Shame on me 🙂 Bet turiu ir noriu perskaityti “Budenbrokai”, “Dvasių namai”, “Šimtas metų vienatvės”, “Vidurnakčio vaikai”.
dori, jos visos, kurias suminejai – nuostabios, is mano 100!
Žinau, kad nuostabios, bet jų apimtis dar nuostabesnė 😀
gerai. dabar sakykit, nuo kurios J.C.Oates knygos pradėt pažintį su ja? Nusibodo, kad akis vis bado 😀
As isiems rekomenduoju “Blonde”, ziauriai stora, bet daugelis sako, kad tai turbut pati stipriausia knyga, kokia ji yra parasiusi.
Blonde buvo nominuota National Book Award
“Black Water” buvo nominuota Pulitzeriui
We Were the Mulvaneys buvo NY TImes bestseller saraso pirmoje vietoje.
manes Blonde laukia. na, pasiryzimo laukia 🙂
ŠIMTAS METŲ VIENATVĖS… Sakoma, kad po šios knygos, literatūra nieko naujo nebesukuria, o tik kartoja. Nuo šios knygos prasidėjo mano kelionė magiškuoju realizmu: Saulius Tomas Kondrotas, Jolita Skablauskaitė, Jurgos Ivanauskaitės apsakymai, Borgesas… 🙂 Dėl tos vienatvės ir dėl Kondroto netgi diplominį rašiau “Magiškasis realizmas Kondroto, Skablauskaitės ir Ivanauskaitės kūryboje” :). Gėris ta “Šimtas metų…” 🙂 Ir “Dvasių namai patiko” :D.
Labai patiko Middlesex, Dvasiu namai ne taip smarkiai…Su sia knyga prasidejo mano kelione magiskuoju realizmu, kuris na kazkaip man ne per labiausiai… tai dabar vis galvoju, ar test man ta kelione ar ne 🙂
na, Ivanauskaitės neprilyginčiau Borgesui ir Markesui…
Ivanauskaitė iš dalies yra magiškojo realizmo atstovė. Savo apsakymais, pvz., “Pakalnučių metai”. Jolita Skablauskaitė taip pat labiau priskiriama magiškajam realizmui tik dalinai. Ji labiau, manau, siurrealistė.
aš ne apie žanrą, aš apie kokybę.
“Pakalnuciu metai” tai tikrai magiskasis realizmas. Magiskesni sunku ir rasti…
Kai ta bobule sako “God landyšei” šiurpuliukai kūnu nubėga.
Tokios mirties net ne kiekvienas geras rasytojas galetu sugalvoti…
Įtikinot, šiandien pradėjau “100 metų vienatvės” 🙂