Kaip aš ėjau į antikvariatą

Vakar sugalvojau, kad reikėtų nueiti į vietinį antikvariatą, kur knygos pigios, o ir labai gerų jų dažnai pasitaiko.

Seniau tai būdavo laikai: pasiimi piniginę, užrakini duris ir eini.

Dabar kitokie laikai. Pirmiausia reikia surinkt visokius būtinus dalykus savo mažutėliui: papildomos sauskelnės, megztukas, vanduo, vafliai (kuriais galėčiau papirkinėti savo vaiką, jei jam labai asibostų sėdėti vežime). Aplaksčiau pusę namo, kol suradau kepurę nuo saulės,  pamaitinau trupinuką, kad neišalktų kelionėje (iki antikvariato 10 minučių kelio), ištepiau kremu nuo saulės, pati pasidariau sau atsigerti, nes siaubingai karšta, viską sudėjau į krepšį, ant rankų paėmiau vaiką, raktus įsidėjau į kišenę- keliaujam!

Nulipau du laiptus ir prisiminiau, jog vežimas mašinos bagažinėje, o mašina tai mieste, nes vyras ja išvažiavo į darbą. Tai teko atidėti ėjimą į antikvariatą, nes kad ir kaip man knygos patiktų, eiti du kilometrus per 25 laipsnių karštį su vaiku, kuris visai nenori būti nešioklėje, tikrai nesiryžau.

Bet šiandien nustūmiau vežimą ten be problemų.

Antikvariatas įsikūręs gyvenamo namo rūsyje, tai vežimo ten niekaip nepasiimsti, tai teko palikti jį lauke. Užsikabinau krepšį, fotoaparatą, pasiėmiau trupinuką (maždaug 12 kilogramų trupinuką) ant rankų ir atbula (kaip kitaip atidarysi duris?) įeinu į parduotuvę.

Trupinukas (priėjus pirmą lentyną) pareiškė, jog jam nuobodu. Pažadu, jog “Mamytė labai greitai” (negražu meluoti vaikams, bet ką jau čia darysi…). Trupinukas visaip raitosi, sukasi, lipa.

Po 3 minučių užsikeliu jį ant pečių. Trupinukas džiaugiasi, nes tokiu būdu gali pasiekti viršutines lentynas, traukti iš jų knygas ir mesti jas mamai ant galvos. Mama kenčia, nes nori bent jau akimis permesti lentynas. Trupinukas sugalvoja naują taktiką- tampyti mamai už plaukų ir retkarčiais delnu padaužyti per makaulę.

Nuo lubų nuleisti plakaitai su užrašu “Viskas ant stalo kainuoja 10 kronų” yra labai linksmas dalykas trupinukui, jis bando į juos nutraukti.

Žodžiu, jokios meditacijos, jokio zen, bet vistiek sugebėjau gerų knygų pasirinkti. O namo su manim parkeliavo Rushdie, Allende, Christie ir dar pora kitų.

Dabar bandau atsigauti po mūsų trumputės iškylos, guliu hamake ir skaitau.

K.Ž.G

6 thoughts on “Kaip aš ėjau į antikvariatą

  1. Smagus postas 🙂 kokią ten Rushdie prigriebei? kaip supratau “Vidurnakčio vaikai”?

  2. o kiek trupinukui laiko? (toks visai neknygžiurkiškas klausimas, bet mano “trupinukas” irgi sveria lygiai tiek :D)

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s