Jau daug dienų keliauju po Aziją. Knygose (haiku poezja, po to knyga apie merginą iš Kinijos, o dabar- iš Japonijos), o ne iš tikrųjų. Nors… Kas tai yra iš “tikrųjų”, o kas yra netikra? Šitas klausimas, nori nenori, atsiranda galvoje po naujausios mano perskaitytos knygos.
Tokia šiek tiek užhipnotizuota jaučiuosi. Žinoma, galima buvo tai numatyti, juk skaičiau ne bet kokią knygą, o Haruki Murakami “Sputnik Sweetheart”. Labai nelengva intelektualizuoti tą jausmą ir skonį, kuris lydi “Sputnik Sweetheart”. Knyga “jautėsi” šitaip:
O garso takelis man pasirodė šitoks
Mokytojas K yra įsimylėjęs Sumire, o ji savo ruožtu yra įsiurbta meilės tornado (pirmieji knygos sakiniai ) vyresnei paslaptingai, daug pasaulio mačiusiai Miu. Samire norėdama patikti Miu keičiasi: ji nustoja rašyti savuosius romanus, ji pradeda kitaip rengtis, kitaip elgtis. Visa jos egzistencija yra nukreipta santykių su Miu linkme,o tuose santykiuose Miu yra tarsi planeta, o Samire- palydovas.
Tačiau Miu yra patyrusi KAŽKĄ tokio, kas atėmė iš jos galimybę mylėti, ir tai dar labiau susilpnina Sumire ryšį su šiuo pasauliu. O kas atsitinka, jei mes nesame meilės traukos pririšti prie jo? Ar mes tiesiog dingstame be pėdsako? Išsisklaidome kaip dūmas?
Tai tik antroji Murakami knyga, kurią esu skaičiusi (neseniausiai pabaigiau jo “Norwegian Wood”), bet abiejose knygose moterys yra pasimetusios, sunkiai pritampančios prie šio pasaulio, kuris Murakami knygose yra tarsi išblukintas, tarsi lietas akvarele su minimaliu kiekiu pigmento.Veikėjai labai vieniši, tačiau tai nėra slegianti pilka vienatvė. Murakami tekste šitas pasaulis yra užburiančiai gražus, nostalgiškas ir liūdnas. Kai skaičiau “Norwegian Wood”, kai kurie man sakė jog ji nėra labai tipiška Murakami knyga, jog reikėjo pradėti nuo ko nors kito, nuo knygos, kurioje yra stebuklų. Taigi, “Sputnic Sweetheart” yra knyga su stebuklu, o man knygos su stebuklu labiausiai ir patinka.Man gražu, kad joje yra intarpų su sapnais, šiek tiek magiško mirguliavimo ir kerinčio liūdėjimo.
Bet vienas dalykas, kuris man niekaip neišėjo iš galvos, kai skaičiau. Labai dažnai jaučiau panašumą su J.Fowles “Magas”: Graikija, jaunas mokytojas, dingstančios moterys ir labai jau neryškios ribos tarp šito pasaulio ir sapnų. Nors būtų nekeista, kad Murakami taip ir planavo, juk jo knygose pilna nuorodų į vakarietišką literatūrą ir muziką.
Pirmi sakiniai: “In the spring of her twenty-second year, Sumire fell in love for the first time in her life. An intense love, a veritable tornado sweeping across the plains – flattening everything in its path, tossing things up in the air, ripping them to shreds, crushing them to bits…In short, a love of truly monumental proportions. The person she fell in love with happened to be 17 years older than Sumire. And was married. And, I should add, was a women. This was where it all began, and where it all ended. Almost.” ”
K.Ž.G
knyguziurkes.com 
Jau stovi eilėj. labai arti 🙂
Nereali nuotrauka!
Oho, kaip susidomėjau. Aš pradėjau nuo “Avies medžioklės”. Iki kitų nepriėjau. Labai sutinku su mintimis, kad pas ji kažkaip svarbiausi tampa jausmai – aš kelias savaites po knygos, vaikščiojau lengvame transe-apsvaigine – daugiausia dėl to, kad nesupratau knygos – tiksliau – laukiau MINČIŲ, o gavau JAUSMUS. Tai buvo keista. Jausmai be aiškių minčių. Po kelių savaičių susidėliojau Murakamį į “lentynėles” ir tada pasijutau geraiau 🙂
Man ta su karūsėle super. Bet pažiūrėjus pirmiausia į galvą atėjo mintis apie “Neleisk man išeiti”.
Negaliu sakyti, kad ir as labai supratau, apie ka Murakami knygos, bet dabar net nesistengiu to daryti. Man atrodo, jog kai kurie rasytojai raso taip, kad tiesiog reikia analizuoti, perprasti, o kiti raso taip, jog reikia tik skaityti ir jausti.
Murakamis man yra skirtas svaiginimuisi. 🙂
Labai tiksliai pasakyta 🙂 Draugė vakar mugėje nusipirko “Prisukamo paukščio kronikas”, manau skolinsiuos ir “svaiginsiuos” 😀
Va, Giedre, gerai ivardijai. butent svaiginimuisi, nes man irgi Murakamis- kai isuka- nepaleidzia, i realu pasauli ir logiska mastyma jo neigrusi …
O, mano mylimiausias pastaruoju metu autorius. Ten ne tik moterys pasimetusios, vyrukai ten ohohoho kaip pasimetę:))))
tai jau tikrai pasimete 🙂