Reikia naujos kalbos

Rugpjūčio pabaigoje, pačią pirmą pirmos klasės dieną, dvi dienas prieš savo septintą gimtadienį mirė mano dukra. Mano Linėja. Dvidešimt mėnesių prieš tai jai buvo diagnozuotas nepagydomas ir labai labai retas smegenų auglys DIPG.

Žmonės man dažnai sako, jog jie turi žodžių, išreikšti užuojautai, pasakyti man kažką, kas palengvintų ir palaikytų. Aš daug apie tai galvojau ir manau, jog tokie žodžiai yra, bet ne toje kasdieninėje kalboje, kuria mes komunikuojame. Kai sudreba visa egzistencija, reikia kitokios kalbos. Aš galvojau, kad mums reikia naujo laiko veiksmažodžiams kaityti, laiko, kuris yra labiau tikslus nei “yra” ir ne toks galutinis kaip “buvo”.

Visą Linėjos ligos laiką ir visas dienas po rugpjūčio 21os aš skaitau. Dažniausiai poeziją, nes būtent joje yra ta nekasdieninė kalba, kuri tinka kalbėti apie praradimą, mirtį, ilgesį ir liūdesį. Aš skaičiau Rilkės laiškus savo draugams, netekusiems artimųjų. Perskaičiau J.Didion “The Year of Magical Thinking”, kur ji pasakoja apie pirmus metus po savo vyro netikėtos mirties.

rilke_didion_

Aš skersai išilgai skaičiau švedų poetės Bodil Malmsten eilėraščius.

Plak

Ir perskaičiau kone visas Mary Oliver rinktines.

oliver3

 

Skaičiau A.Lindgren “Brolius Liūtaširdžius” ir varčiau O.Jeffers knygą “Heart in a Bottle”.

heart in a bottle

 

Aš ieškau žodžių ir naujos kalbos, kuria galėčiau kalbėti apie jos garbanas, kurios šokinėjo ore, kai ji purtė galvą ir sakė NE. Man reikia kalbos, kuria galėčiau pasakyti, kaip sunku yra dabar kvėpuoti, nes net oro molekulės dabar yra aštrios ir kampuotos. Man reikia naujos kalbos, kuria galėčiau aprašyti, kaip aš ilgiuosi prisiglausti prie jos, kaip aš kartais tiesiog kartoju jos vardą be perstojo: Linėja Linėja Linėja Linėja Linėja Linėja Linėja Linėja Linėja Linėja Linėja Linėja Linėja Linėja Linėja Linėja Linėja Linėja Linėja Linėja Linėja Linėja LINĖJA.

 

IMG_5248

K.Ž.Giedre

6 thoughts on “Reikia naujos kalbos

  1. Vargu, ar kalba gali padėti tokiu atveju. Ne, aš nepatyriau analogiškos situacijos, kad reikėtų laidoti savo vaiką. Tiesiog sunkiausiais gyvenimo momentais labiau man padeda ne kalbos. Ir ramsčiu tampa ne literatūra, bet muzika. Dažniausiai – L. Coheno, kuris turi poezijoje tos, sunkiais momentais būtinos, išminties, gelmės ir šviesos. Tiesą sakant, jis turi nemaža ir nesudainuotos (parašytos) poezijos, bet jos aš nemoku mintinai ir negaliu pasiūlyti. O su garsais visgi tai būtų “Anthem”, “Show Me the Place”, “Leaving the Table”, “Hello my love and my love goodbye”, “Waiting for the miracle” ir pan.
    Ir dar padeda – užrašyti savijautos žodžiai. Sau.
    ps. Kažkiek sekiau ir Linėjos kelią, tai labai liūdna, nes jausmas – lyg būtų prarastas pažįstamas žmogus.

  2. Nezinau kodel as tik dabar perskaičiau si įrašą.. Labai užjaučiu, braukiu ašarą, norisi ištiesti rankas ir apsikabinti. Linėja nuostabi mergaitė, kokia neteisybė, kad jos nebėra. Bet ištiesų reikia kitokiu žodžių, nes ji YRA, tik kitaip ❤️

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s