Šį kartą, po stigimo ant Booker’io knygos tiesiog mėgavausi verčiamais puslapiais. Tikrai. Pora vakarų ir knyga perskaityta, be jokių didelių kančių.
Knygą parsinešiau iš bibliotekos. Užkliuvo šiųmečio Nobelio premijos laureato Mario Vargas Llosa įvardijimas, kad tai viena įspūdingiausių pastarojo dešimtmečio knygų. Na, gerai, nereikia, man taip nepasirodė. Normali knyga ir tiek. Sakyčiau, kokie 3,5 iš 5. Taip surašyta gerai, skaitosi lengvai, bet veikėjų charakteriai manęs neįtikino savo tikroviškumu. Pavyzdžiui, pagrindinė veikėja Montsė kažkokia tokia pastoviai alpstanti ir virpanti, Santjagas – toks irgi nepasakyčiau, kad labai ten gelmės neišsemiamos. Labiausiai man knygoje patiko tai, apie ką dar niekur nebuvau skaičiusi – sahariečius – Saharoje gyvenančius žmones, klajoklius, tremtinius, neįtikėtinų sugebėjimų žmones, sugebančius išgyventi neišgyvenamomis sąlygomis, pvz., užsikasus smėlyje.
Na, yra, žinoma, meilės istorija, bet man vietomis tokia aikštinga, kartais nenatūraliai pakrypstanti, žodžiu, nelabai mane įtikino, bet tiek to. Po kankinystės su Finkleriu, buvo į sveikatą, tai jei norėsite pasigyditi po nesiskaičiusios knygos – rekomenduoju porai vakarų.
Beje, manau lietuviško leidimo viršelis labai vykęs.
|atsipalaidavus skaitytoja|
o as maniau, kad bus dar vienas prisipazinimas vyrui, perskaicius pavadinima 😀
hmm, cia vyras prisipazino 🙂 na, siaip pavadinimas man irgi toks nepatrauklus. ale is serijos Svajoniu romanai