Vos prieš kelias dienas diskutavome, kad Lietuvoj mažai knygučių, kurios padėtų tėveliams paaiškinti vaikams, kas per daiktas yra vaikų darželis, mokykla, puodukas, kodėl reikia daryti vienaip ar kitaip ir panašiai. Kaip apsidžiaugiau knygyne radusi visai neseniai išleistą spalvotą knygelę vaikams Kakė Makė ir Netvarkos nykšukas. Knygutė pasakoja apie mergaitę, kuri mėgo daug įvairių dalykų, bet nemėgo tvarkytis (visai jos nekaltinu, o kas tai mėgsta???!!!), todėl naktį pas ją apsilankė Netvarkos nykštukas, surinko visus išmėtytus žaisliukus ir…
Smagi istorija, gražios iliustracijos ir visai nebrangi (paremta vienos iš ministerijų), vos 11 lt, o dar autorė lietuvė! Bet… kodėl negaliu tik džiaugtis? Kodėl vis tiek tenka vartyti akis ir urgzti kaip knygutės pabaisai Tingiu-Nė-Krust (žavingas vardas, ar ne?)?
Na, gerai, žiūrėkit. Skaitau savo kukuliui:
Kakė Makė užaugusi svajojo tapti architekte (viršutiniame paveikslėlyje – bibliotekininke), todėl tyčia, o gal ir visai netyčia smėlio dėžėje užkasė savo kiemo draugą:
Pažiūrėkit, ką paskė mama: “Mergaitės taip nesielgia”. Kas čia per posakis? O, ką berniukai elgiasi? RRRRR!!! Todėl skaitydama, blefuoju ir skaitau kitaip, o kad tėvelis nesuklystų skaitydamas, dar ir pataisau. Va taip, žiauriuoju būdu!
Na, gerai, skaitau toliau ir kas gi čia!!!
“Mergaitės turi būti tvarkingos.” Čia tikriausiai tik Lietuvoj mergaitės turi būti tvarkingos, nes visam pasauly VAIKAI turi būti tvarkingi, o ne mergaitės. Pavarčius akis ir paniurzgėjus, taisau knygą:
Tik gal nelabai teisingai ištaisiau, nes ne tik vaikai, bet ir tėveliai turi būti tvarkingi! Nes kitaip ateis Netvarkos nykštukas. Ot!
|pati “tvarkingiausia” mama pasaulyje|
knyguziurkes.com 
niu niu niu, knyga pribraukei! bet kad reikejo, tai pritariu 🙂 Iliustracijos tokios spalvingai nuotaikingos atrodo, visai mielai 🙂
Sakai ir teveliai turi buti tvarkingi?.. Ech, lai ateina tas netvarkos nykstukas, gal bent jis namus sutvarkys 🙂
Pala pala, o cia mergaites vardas KAKE??? nu tiksliai… nu siaubiakas.
Labai pritariu L veiksmams – ir aš urgsčiau tai radusi knygoje. Gal dar nori nusiųst savo komentarus tai pačiai ministerijai, parėmusiai knygos leidimą? 🙂
Beje, pas mus namuose gyvena ne Netvarkos nykštukas, o pelytė, kuri naktį ateina ir susirenka visus paliktus ne vietoje žaislus/daiktus. O paskui žaidžia pati arba atiduoda juos vaikučiams, kurie neturi daug žaislų (štai tiek išsiaiškino mano beveik-3-metis apie tą pelytę :))
Oi, as akis issinarinau nuo vartymo. 2010ieji, o vis dar 1950uju stereotipus visur uztinkame.
Prasideda nuo tokiu, neva, nekaltu paskymu kaip mergaites turi buti tvarkingos, po to is tu mergaiciu reikalaujama namus tvarkytis daugiau nei is ju broliu, po to tos mergaites isteka ir tvako bendrus su vyru namus… Brrrrrr….
Kokia ten ministerija pareme?
oi kaip as isivaizduoju KZL braukant ir akis vartant;):):)…
Buciau salia ir as akis vartyciau kartu… Ech.
O dabar, kol miega mylimukai gal eit susitvarkyt:) o gal… gal geriau sikart knyga kokia atsiversiu – va kokia gera itaka man darot. Aciu!
vaje vaje…
Aš mėgstu tvarkytis. Ypač patinka rūšiuoti daiktus – na kai visko priversta – o aš imu ir viską viską – iki mažiausio smeigtuko į vietas sudėlioju – kur kam priklauso…o jau tvarkymasis kai ką nors metu lauk…katarsis ne kitaip 🙂
jetus, Anafora, kaip pavydziu!!!
Man tai kaifas, kai tvarka, kai kvepia viskas, graziai sulankstyta, grindys blizga, ale pats nesibaigiantis procesas….
agga, va čia gal ir esmė, kodėl man patinka tvarkymasis – mane visada veža pats veiklos procesas, o ne rezultatas; jį pasiekus aš tą pačią sekundę turiu jau milijoną kitų idėjų, ką galėčiau vėl veikti.Tvarkymasis kaip procesas (judesys veikla)mane ir žavi, ir čia bet kokios veiklos. Pvz aš lyginu su kavos puodeliu,arba tvarkinėju spintas su arbatėle…nes man nuobodu šiaip atsisėdus gerti. Žodžiu mėgaujuos namais ir darbais 🙂
P.S Beje aš studentė būdama dirbau valytoja…bene geriausias mano darbas – rankos dirba, galva vėdinasi, kaip joga, tik pratimai su siurbliu ir pašluoste 🙂
as irgi pavydziu. juodai. O knyga pareme Lietuvos Respublikos Kulturos remimo fondas. va
Anafora, jetaus, su pavydu skaitau. kaip mano mama noretu tokia dukra tureti 🙂
nu tai va nenuostabu, kad po to ir esam “labai” kulturingi 🙂
nenustebčiau, jei ministerija nebūtų mačiusi galutinio produkto, juk paraiškos finansavimui siunčiamos tada, kai tas produktas tėra idėja, mintis 🙂
bet urzgimas ne be pagrindo 🙂
ps. o aš jums meilės laišką parašiau, o jūs man neatsaaaaakoooot :(((
as irgi einu ieskot. prasom ispet apie laiskus, kad pasitikrintumeme
Vonioje, parasei mums meiles laiska? Tuoj einu jo ieskoti!
Nupirkau ir aš tą knygą – gal keista, bet man pasirodė, kad čia yra kritikos mamoms (aišku, ji tarp eilučių). Argi pas mus LT yra kažkaip kitaip? Mamos moko mergaites, tėčiai tuo metu “eina į parduotuvę pieno”. O berniukams dažniausiai leidžiama daugiau nei mergaitėms (apie tai, kas leidžiama vyrams ir neleidžiama moterims geriau nesakysiu). Senelė yra užsiėmusi ir padėti negali – pažiūrėkim, ką gi ji veikia? O gi veria “barankas” ant virvelės – taip mes pasakom vaikams, kad neturim laiko pažaisti su jais, nes esam labai labai užimti. Manau, paveikslėlių knygą reikia ne tik skaityri, o ir žiūrėti, kas nupiešta, o žiūrint dar ir matyti 🙂 O paskutinis psl tik parodo, kad mokyti vaikus reikia savo pavyzdžiu, ar ne?
Skaitytoja, sutinku. Siaip knygute tai super, isskyrus del ko akis vartau. Ir iliustracijos tikrai grazios ir crazy pakankamai- man patinka. bet tie stereotipai. gerai, kad as skaitau, matau, suprantu, pakoreguoju, padarau, kaip man priimtina. O kaip kiti, kurie negalvodami suskaito, o vaikas i galvele isided? Pati gyvenime esu patyrus daug spaudimo del tvarkos ir kitu dalyku, pvz. grazaus sedejimo, nes as mergaite ir tt, milijono dalyku, kurie pries mano esme ir natura, kad net pradedu galvoti, gal as is viso ne mergaite!!!
Del to as manau, kad pirmiausia ir turi prasideti nuo knyguciu, kad ir mergaites ir berniukai gali buti kokie nori, gali megti visas spalvas ir zaisti visus zaidimus. Nes is tiesu man klaiku, kaip lietuvoje MOTERYS isaukleja vyrus. tieiog uzaugina lepunelius. toli eiti nereikia, jau vien kaip paklausau, kaip mano mociute savo du sunus isleisdavo i mokslus ir kaip keturias dukras – pati didziausia diskriminacija. ir kausimas, kokios “sustros” ir savim pasirupinti galincios uzaugo tos mano tetos ir kokie dedes. kokie? tokie, kad zmonos turi pasirupinti jais, o ne jie patys. naturalu – nes nemoka! niekas ju neismoke. todel ir turim pradeti nuo siandien. ty nuo vakar. nu uzsivedziau, zodziu
Ką gi, lieka tikėtis, kad “protingų mamų, skaitančių vaikams” su laiku bus vis daugiau, ir kad šitą joms skirtą kritiką jos taip pat supras.
O kas neskaitė ir nežino, pasakau, kad mergaitė vardu ne Kakė Makė, o Kornelija. Maniškis irgi kartais nemėgsta būti vadinamas vardu, kartais prašo vadinamas Ponu Kiauliu 🙂 kartais dar geriau sugalvoja. Tokie jau tie vaikai…
Dar patikslinimas, kad Kake Make tai lyg ir firma rubu, kuriais rengiama Kornelija, nes taip uzrasyta ant Kornelijos kelniu 🙂 NU, cia as taip suinterpretavau, nezinau, kaip ten is tikruju
Ir man yra is mokytojos teke girdeti, jog “mergaites sedi suglaustomis kojomis”, “jog mergaites visada turi buti tvarkingos ir pasitempusios”, “jog mergaites ta ir ana”… Ir tokius dalykus girdejau penktoje klaseje. Tai reiskia, jog nuo tokiu ankstyvu metu mane mokytojos jau ruose “rinkai”. Baisu
Ir tikrai nedaug mokytoju sake, kad visi turime buti smalsus, idomus, kad visi svajotume, kad viska galime pasiekti.
Del to man labai patinka knygos, kur herojai lengvai ir nepritemtai iseina is uz normos ribu. Va pvz. Pepe Ilgakojine: drasi, ismoninga, savarankiska, nepriimanti aklai autoritetu ir t.t.
Gal reiketu mums sudaryti geru nestereotipiniu knygu sarasa?
Kreipkis į lygių galimybių centrą – gal jie jau turi ką nors panašaus.
http://www.gap.lt/main.php?id=122&lang=1&title=&author=&pub_year=&type=&keywords%5B16%5D=1
Yra nurodyta keletas grožinių, įdomu kodėl toks pasirinkimas (tiesiog jų bibliotekoje yra ar tikslingai)
Aciu Anafora!Sarase radau Solanas “Manifesta” 😉 va ten tai ekstrymas…
hehe. Solanas tai man kažkaip lygiom galimybėm net nekvepia. kažkaip veiksmai su idėja pas ją gerokai prasilenkė
Va būtent! Man nuo to “Manifesto” negera darosi.
Taip taip, jau ir as issiaiskinau, kad mergaite is Kornelijos Kake ne siaip sau pavirto 🙂 Skaitem su pakoregavimais ir praleisdami puslapi apie pabaisa, nes jau pergyvenimo uzteko ten, kur Kake tecio pizamos sagas iskarpe 😀 Skaitem ir diskutavom, manau viska suprasim teisingai. O paskutinio puslapio iliustracija irgi labai patiko 😀
As ieskojau kokios gerietiskos knygeles, emiau viena pasaka po kitos, bet pasirodo visos jos su baisybem. Tai teveliai su vaikais miske peleda nusove ir nese namo valgyt, tai gaidelis vistytei akele ismuse (pasirodo net tos knygeles gale yra psichologes laiskas tevams, tik uzklijuotas, todel negalejau paskaityt, kokia nauda ismustu vistos akiu). Jei rasit kokia gera knygute, duokit zinia 🙂 O siaip tai jau turbut imsiu rasyt pati, kaip sakau, apie rozinius parselius su balioneliais 🙂
Laura, labai lauksim ir pirksim 😀
Laura, maziau sneku, daugiau darbu!!!
Laura Gaja – be reikalo su pabaisa praleidot – juk iš pabaisos ne kraujas išteka, nukirtus uodegą, bet oras – PŠŠ 🙂 Tokia ta ir pabaisa, kai aš tingiu, reikia tik garą nuleisti ir vėl galima dirbti 😀
🙂
Nebijokit jūs tų baisumų pasakose, vaikai visai kitaip supranta. Skaičiau straipsnį paskutiniame “Aš ir psichologija” žurnale apie baisumus pasakose, ir tiesą sakant mane įtikino,kad nereikia bijoti tų baisumų, o jei vaikas labai bijo, juk galima paaiškinti, na, arba neskaityti. Bet maniškis nebijo, gal dar ir dėl to, kad pasakose VISADA gėris nugali blogį, kur jis bebūtų įsikūnijęs -vilke, raganoj ar piktoj pamotėj.
Švedijoj irgi buvo diskusijos apie baisumus vaikų literatūroje. Na patiems mažiausiems gal ir verta kažką atsijoti, bet. kai Vaida rašo, vaikai kitaip suvokia tos baisumus.
Antra vertus buvo diskutuojama, kad vaiku literatura kazkuria tai prasme darosi labiau ir labiau prėska. T aprasme, jog stengiamasi apsaugoti vaikus nuo visko, viską norima užglostyti, nors literatųra yra puikus būdas išmokti apie gyvenimo tamsesne pusę.
Pavyzdžiui A.Lindgren į vatą nevyniojo istorijų. Vien “Broliai Liūtaširdžiai” yra širdį draskanti knyga arba Mio mano Mio.
Tai Lauros Gajos mergaite yra is roziniu parseliu planetos. Nes vaikas taip jautriai reaguoja net tada, kai ant kiskio lapelis nukrenta, jau nekalbant apie kitas nelaimes. Vaikiukas tiesiog taip susijaudina del tos zuikelio nelaimes, kad nesulaukia nei laimingos pabaigos, nei moralo, del to mamao tik tenka praversti puslapius su visokiais nelaimeliais. va. 🙂
Taip jau yra 🙂 o ir dar visu zuikiu veidai turi but linksmi iliustracijose :), o kai taip nera, tai turim skaityt tik ta puslapi, kur visi laimingi 😀
Na buna taip, pazistamu sunus irgi baisiausiai liudedavo. “KNysliukas liudnas! Knysliukas liudnas” net jei po to ivykio filme jau praejo dvi valandos… 🙂
vaijei, kas paer jautrumas vaiku. kad visi tokie jautrus butume kitu nelaimems. mes tai net esam nufilmave, kaip musu maziuke, gal pusantru metuku ziuri laida, na, kur visokie alia bajeriukai – kas paslydo, kas nukrito, kam dar kas nors atsitiko: mes us vyru zvengiam, negalim, o vaikas verkia, kas visai normalu, nes gi kazkas nukrito., apvirto ir tt. tai net turejom nustot juoktis, kad vaikas neverktu.
Aš riaumoju…rrrrrrrraaaaaahhhhhh:)))
gal reikia persivadint i urzgiancias ziurkes? 🙂
pritariu visiškai dėl to, kas tinka tik mergaitėms…įdomu, ar rašytoja sureaguotų į pastabas?
O dėl netipiškų mergaitiškų herojų – ką tik perskaičiau Ronją – puikus pavyzdys 🙂