Kvepiančios knygos

Vakar knygyne uosčiau knygą… Ir nors cinamono kvapas man labai patinka, o taip ir kvepėjo knyga, man kažkaip priimtiniau, kai jais kvepia obuolių pyragas, o ne knyga. Nes knygos kvapas man turi būti knygiškas, ypač nauja knyga turi kvepėti popierium, dažais, na, patys žinot kaip, visos knygų žiurkės mėgsta įkišti nosį į atverstą šviežią knygą ir įkvėpti to kvapo. Todėl tikiuosi, kad nesvajonių leidyklos knygų nekvepins. O kaip tau atrodo?

>uodžianti>

7 thoughts on “Kvepiančios knygos

  1. koks sutapimas, aš vakar irgi uosčiau šitą knygą – pakavau užsakymą 🙂
    ir net nežinau…patinka man cinamonas, net kai juo kvepia knygos. ir gal dėl to patinka, kad ta kvepianti knyga pas mus yra vienintelė. todėl užėjus į sandėlį galiu kaskart įkvėpti tikrojo knygų kvapo, o ne cinamono-vanilės-kvepalų-balažinoko mišinio.

  2. Tuo labiau jei zmogui tas kvapas nepatinka, o knyga nori skaityt tai ka, su dujokauke?

  3. Pamenu, jog vokieciu kalbos vadovelis man sukeldavo alergija. Ar popierius koks ten keistas buvo, ar spausdinta su kokiais ten chemikalais, bet mano alergija visada suzydedavo (begdavo nosis ir ciaudedavau)vos tik atsiversdavau vokieciu kalbos vadoveli 🙂

  4. O negi jums visos knygos kvepia? Pamenu reikėjo paskaitai perskaityti Yalomo “Melagis ant kušetės”, kai ją skaitydavau man pastoviai kažkas smirdėdavo, nu toks mėšlo kvapas ir nesuprasdavau, ar čia aš jau taip smirdžiu 😀 ir tik vėliau pauosčiau knygą, supratau, kad ji atsiduoda mėšlu, negalėdavau net skaityti, nes supykindavo mane. paskui pradėjau uostyti savo kitas knygas ir tikrai, turiu nemažai tokių, kurių lapai smirda. Aš knygas tikrai prižiūriu, tvarte nelaikau. Paklausiau paskui draugės, galvoju, čia man vienai gal vaidenasi, tai ji irgi atkreipė dėmesį, pradėjo uostyt savo knygas. Kad ir vakar, rinkausi lentynoje, ką skaityt, atsiverčiu vieną knygą ir vėl padvelkė smarve 🙂 O knygos ne senos, naujo leidimo. tad aš nebesu iš tų, kurios teigia, kad reikia įkvėpti knygos kvapo 😀 bet, akd ir kaip smirda, vistiek skaitau ją 🙂

  5. Mano viena moklsu knyga garbes zodis pas destytoja kaime ant viskaus gulejo, nes, kai jis mums jas po penkis litus ispardavojo ir liepe skaityt, tai, dievaz pelesiais ir kerpemn per kilometra smirdedavo, negalejau net skaityt. nu, ir neskaiciau, prisipazinsiu

Leave a reply to vonioje Cancel reply