Atsimenu, kad knyga labai labai patiko, bet visiškai nebeatsimenu, apie ką ji. Gaila. Gaila, kad nebuvo knygų žiurkių, tada būčiau aprašius savo įspūdžius ir tereikėtų tik paskaityti ir prisiminti. O dabar? Antrą kartą gi neskaitysiu.
Mano knygų šimtas (34): grįžtantys su vilkų šviesa
knyguziurkes.com 
Oi man LYGIAI taip pat. Prisimenu, kad skaičiau ir kad labaipatiko. O apie ką???
Kažkokia mistinė knygą 😀
apie vieną graikų giminę, didelę ir plačią… veikėjų daugybė, visi veda po 19 kartų, teisėti, pavainikiai ir visai svetimi vaikai auga kartu, viena mergina raudonais plaukais, Julija vardu, išėjo gyvent pas vilkus.
Tiek teatsimenu, bet žinau, kad labai gera knyga.
Atsimenu, kad man labai Markesa primine. Na, ta gimines istorija.
Man labiausiai isimine skyrius, kai visa gimine vaziavo ziureti sokanciu zuikiu menesienoje. Kaip tik skaiciau ta knyga, sutikau savo gyvenimo meile ir taip bijojau, jog del biurokratiniu kliuciu nebusim kartu. Vaikstau vakare po miesto parka, zliumbiu. Na jausmas toks tikrai baisus buvo.
Paziuriu- zuikiai menesienoje ant pieveles sokineja. Isivaizduojat? Lygiai taip kaip knygoje. Nuo to laiko tie sokinejantys zuikiai man tapo “zenklu”, kuris visada sako, jog viskas bus gerai, viskas bus nuostabu. Po sitos knygos skaitymo esu tu sokinejanciu zuikiu ne karta maciusi 🙂
Eik sau, g, nerealu! As nesu regejus! Dar karta noriu sita knyga skaityt