Month: February 2010

Dar kartą Salinger’is

~ kzL ~ 1 Comment

Kai KŽG parašė apie Salinger’io mirtį, akys tai laikrašty, tai internete vis užkliūdavo už straipsnių apie jį. Ar žinojot, kad išpopuliarėjęs jis baisiausiai nekentė to populiarumo ir paduodavo į teismą bet ką, kas negerbdavo jo sprendimo vengti viešumo?

“There is a marvelous peace in not publishing. It’s peaceful. Still. Publishing is a terrible invasion of my privacy. I like to write. I love to write. But I write just for myself and my own pleasure.”

Toks slapstymasis, aišku, dar labiau kurstė ugnį ir norą lįsti į jo gyvenimą. Buvo net manoma, kad jis leidžia knygas kitu vardu. Septintam dešimtmety sklandė gandai, kad William Wharton, parašęs knygą “Birdy” (lietuviškai išleistas “Paukštukas”), yra būtent Selinger, bet tai buvo kito rašytojo pseudonimas.

Knygos “Catching in the Rye” (o kur čia ta bedugnė?) keletą metų laikė stalčiuose, nes bijojo masinių bėgimų iš mokyklų. Daugelis mokyklų ir bibliotekų šią knygą buvo uždraudusios dėl vulgaraus pasakojimo stiliaus ir pornografinių elementų arba ginčijo romane sukurtą paauglystės įvaizdį. Deja, Amerikos mokytojai teigia, kad nebesulaukia tokios reakcijos iš paaugliųkaip knygai išėjus, nes dabartiniai paaugliai jau susiduria su kitokiomis problemomis – saugaus sekso, politinio korektiškumo, daugiaetniškumo ir kitais “-umais.”

Kontrolės trūkumas

~ knyguziurkeG ~ 1 Comment

Filme “Kaukė” sakoma frazė “Somebody, stop me”. Būtent, labai būtų gerai, kad kas mane truputį pristabdytų, nes aš pati savęs nekontroliuoju.

Po darbo nevažiavau tiesiai namo, o nusprendžiau nueiti “į miestą”, nes reikia nusipirkti porą studentus gąsdinančių (t.y. man solidumo ir rimtumo suteikiančių) rūbų. Ir, aišku, kur buvus kur nebuvus, atsiradau knygyne. Kadangi knygynų čia nėra daug, tiksliau, vienas  (kada nors apie šitą Tragediją (iš didžiosios raidės) parašysiu atskirą įrašą), tai mane ten jau visi gerai pažįsta, pasisveikina, o jei perku tik vieną knygą dar ir paklausia: “Tik vieną?”.

O tame knygyne – akcija. Nuolatinė. Perki keturias pocket knygas, o moki už tris.

Tai vakar manęs neklausė: “Tik vieną?”.

K.Ž.G

Apie šiandienos grobį

~ kzL ~ 3 Comments

Šiandien su kukuliu per sniegynus nukrypavom sutvarkyti kelių reikalų į centrą, ir aš neatsispyriau užkrypuoti į knygyną, nors, žinia, prieš pat knygų mugę ten geriau neiti, bet jau neiškenčiau, tuo labiau, kaip visada, žadėjau nieko nepirkti, na, nebent kokią knygelę kukuliui. O kukuliui dabar nupirkti knygelę gan sudėtinga, nes kažkaip neberandu nieko tokio, kur būtų ir paveikslėlių, ir teksto, dažniausiai būna arba tas, arba tas.

 Taigi, šiandienos mano grobis – paveiksluota knygelė kukuliui (į nuotrauką nepapuolė, nes tuo metu jau buvo skaitoma),  National Geographic vasario mėnesio numeris ir įdomi malonaus formato šviežiai išleista knygelė „Schotto įvairenybės“.

Pirmiausia apie pastarąją. Oi, kokios skanios man šitokios knygelės: skanus formatas, popierius, net raudona juostelė, pasižymėti įdomiai vietai. Knygutėje – įvairenybės. Visokios informacijos kratinys. Kaip rašoma atvarte: tai „unikalus nuostabiausių smulkmenų rinkinys, kurio neįmanoma perskaityti vienu kartu, bet neįmanoma ir padėti į šalį“ (tai jau tikrai! Visą dieną bandau ją perskaityt ir niekaip nepavyksta!), tai „knyga, nepanaši į jokią kitą. Ji įdomi, originali ir sukelia priklausomybę!“ (ir vėl tiesa, tikriausiai kurį laiką ją nešiuosiuos rankinėj). Kokia informacija pateikiama, žiūrėkit fotoreportaže :).

 

BATŲ RAIŠTELIŲ ILGIS

Skylučių porų      Ilgis (cm)

2…………………45

3…………………45 arba 60

4…………………60

5…………………75

6…………………90 arba 110

8…………………150

9…………………180

🙂 (net keletą kartų beviltiškai stypsojau batų parduotuvėj, nes dar nebuvo šitos knygutės!)

OLIMPINIO PLAUKIMO BASEINO CHARAKTERISTIKOS

Ilgis – 50m

Plotis – 25 m

Takelių skaičius – 8

Takelio plotis – 2,5 m

Vandens temperatūra – 25-28˚C

Apšvietimas – per 1500 liuksų

KOKTEILIS „JŪROS BRIZAS“

2 dalys degtinės, 3 dalys spanguolių sulčių, 2 dalys greipfurtų sulčių, žalios citrinos žievelės. Viską suplakti su ledu ir supilti į aukštą taurę.

GARSIŲ ŽMONIŲ PASKUTINIAI ŽODŽIAI (cituoju tik kai kuriuos)

Edvardas Grygas: „Nau, jei jau taip reikia“

Jane Austen: [Gal ko norėtum?] „Nieko, tik mirties“

Gustavas Mahleris: „Mocartas!”

James Joyce: „Nejau niekas nesupranta?“

Winston Churchill: „O, kaip man visa tai nusibodo“

Immanuel Kant: „Pakaks“

Oscar Wild: „ Vienas iš mūsų turi išnykti – arba aš, arba šitie tapetai“

GYVŪNŲ AMŽIUS (pagal keltų legendą)

Žirgas gyvena triskart ilgiau už šunį

Žmogus gyvena triskart ilgiau už žirgą

Elnias gyvena triskart ilgiau už žmogų

Erelis gyvena triskart ilgiau už elnią

153 psl. skaitymo, tada galima vėl verst iš naujo 🙂

 National Geographic kaip visada suvilioja fotografijomis:

Lotoso žiedas:

Žaibas Dubajuj:

Be to, labai įdomi „cover story“, taigi, žurnalas jau mano namie. Beje, ar esatę skaitę Jodi Picoult knygą „Plain Truth“? Knyga apie amerikiečių Amish sektoje (net nežinau, kaip versti į lietuvių) nužudytą naujagimį, ir šios žmogžudystės tyrimą. Man buvo labai įdomu skaityti apie pačią sektą, jos gyvenimo būdą, įsitikinimus, na, ir, žinoma, „picoultiškos“ dilemos sprendimą.

 A, dar nepaminejau kukuliui nupirktų lipdukų, kurie visi buvo suklijuoti ant kambario grindų sakant litaniją „negalima klijuoti“ :).

|Per sniegus klampojanti|

Location, location, location

~ knyguziurkeG ~ 10 Comments

Žurnale “Vi läser” (“Skaitome” – šved.) aptikau apklausą. Joje  daugiau nei 15000 respondentų atsakė į klausimą “Kur labiausiai mėgstate skaityti?”.

49.7% atsakė, jog lovoje,

32.4 % – sofoje,

6.2% autobuse, traukinyje arba lėktuve.

Parke mėgsta skaityti 1.5%, virtuvėje valgant – 0.9%, o likusieji nurodė kavinę, mišką, biblioteką, darbą.

Lova ir sofa tikrai geros vietos skaitymui, bet man, ko gero, labiausiai patinka skaityti kavinėse. Tada pats skaitymas būna toks de luxe: didžiulis puodas arbatos, o akių nebado skalbiniai, kuriuos reikia sulankstyti.

O kur jums labiausiai patinka skaityti?

K.Ž.G

Mėgstamiausios knygų vietos 2

~ kzL ~ 8 Comments

Knygynai yra viena nuostabiausių vietų mūsų žemėj 🙂 Tikrai! Tikrai! Tikrai! Tas jausmas mane lydi nuo pat vaikystės, kai važiuodama į šokių repeticijas, specialiai išlipdavau ankščiau nei reikia, t.y. stotelėje “Vaikų pasaulis“, ir kulniuodavau į raudonų plytų pasatate įsikūrusį knygyną (garantuoju, kad Giedrė jį atsimena). Dažniausiai nieko nepirkdavau, nes geros knygos gi buvo deficitas, kaip ir kalendoriukai bei kiti niekučiai, bet vis tiek patikdavo ten pasisukioti.

Kai Giedrė parašė, kad jos mylimiausia biblioteka yra Nidoje, tai prisiminiau vienas savo vasaros atostogas tam mieste ir kaip aš kulniuodavau į netoli poilso namų buvusį Nidos knygyną. Jei tik būčiau žinojus, kad poilsiautojai gali skolintis knygas bibiotekoje, tikriausiai net prie jūros nebūčiau norėjus eit! Gal net būčiau kokiu penkmečiu anksčiau sutikusi ten besisukiojančią savo būsimą klasiokę? Žodžiu, pinigėlių per daugiausiai neturėdavau, atsimenu, bandydavau surasti man patinkančią knygą už įkandamą kainą. Juokingiausia, kad į tą knygyną eidavau bent porą kartų per dieną, na, kas gali žinoti, gal kokių naujų knygų atvežė :)! Kad nebūčiau labai jau įtartina lankytoja, tai, atsimenu, nusipirkdavau tokį loterijos bilietuką su metalu apkaustyta skylute, berods už 50 kapeikų, o gal 25, gal atsimenat?

Galiausiai besibaigiant atostogoms nusipirkau kažkokią knygą apie astronomiją :). Na, nebuvo ji tokia įdomi, kaip ta labai labai mėgstama J. Levitano „Apie žvaigždes ir planetas“, kuria taip žavėjaus ir taip norėjau, kad net galvojau pavogti iš mokyklos bibliotekos 😀 (aišku, nepavogiau).

Visagalis internetas! Šiandien prisiminiau tą knygą ir nusprendžiau patikrinti, ar tokia iš tikro egzistavo, ar tik prisisapnavo mano astronominėse svajonėse, ir, nepatikėsit, net radau nusipirkti! Su malonumu paskaitysiu savo kukuliams 🙂

|Astronomijos ir knygynų mylėtoja L|

Tėvai buvo teisūs: Išjunk televizorių

~ knyguziurkeG ~ 1 Comment

Maryland universiteto mokslininkai 2008aisias metai publikavo mokslinį tyrimą,kurio rezultatai rodė, jog nelamingi žmonės žiūri televizorių, o laimingi žmonės skaito knygas ir bendrauja.

Pasirido, jog Tv žiūrėjimas suteikia tik trumpalaikį pasitenkinimą, o bendravimas ir skaitymas – ilgalaikį.

2005 metais Lietuvoje atliktas sociologinis tyrimas,,Skaitymo mastas, kryptingumas, ir poreikiai“ parodė, kad net 35 % 16 – 74 metų Lietuvos gyventojų per metus neperskaitė nė vienos knygos.

Nė vienos.

K.Ž.G.

Apie sniegą ir badą

~ knyguziurkeG ~ Leave a comment

Nieko nenustebinsiu pasakydama, kad knygos gali nukelti skaitytoją į visai kitus pasaulius, kur galioja kitokios taisyklės, kur žmonės gyvena ir kalba kitaip, kur įsimylėjėliai kariasi į balkonus, kad prisipažintų, jog myli,  kur visi nusikaltimai yra išaiškinami ir t.t.

Bet kartais šitas mūsiškis pasaulis gali sustiprinti pojūtį, kurį sukelia tam tikra knyga. Štai ,pavyzdžiui, šiandien važiavau į darbą, kai labai gražiai ir lėtai snigo. Ir skaičiau M. Fermine “Sniegas”. Ši knyga tai trumputis romanas, kurį galima spėti perskaityti dar neprivažiavus paskutinės stoties.Knyga primena ir P. Coelho “Alchemiką”, ir A. Baricco “Šilką”

Vaiskutėlis sniegas

Tarytum lieptas tarp

Tylos ir grožio

Sniego muzika

Žiemos svirplys

Grikšintis po tavo kojom

Pasisekė man šią žiemą su skaitomomis knygomis.

Skaitau P.Petterson knygoje “Vogti arklius” apie tai, kad daug prisnigo, ir Trond turi nusikasti sniegą, o po valandėlės pati turiu padaryti takelį sniege iki pašto dėžutės. Skaitau “Sniegą”, o lauke sninga sninga sninga.

Laukdama autobuso skaitau U.K.Le Guin knygą “The Left hand of Darkness” , kurioje rašoma apie planetą, kuri vadinasi Žiema, kurioje visada šalta, ir kur yra įprasta specialiu įrankiu pradaužyti ledo sluoksnį nuo gėrimo stiklinėje, o man pačiai šiame (neknyginiame) pasaulyje šąla kojų pirštų galiukai.

Kartais viskas taip gražiai susidėlioja, susilieja, kad, atrodo, jog būtent dabar skaitomai knygai šita valandėlė yra sukurta. Lyg ne pats, o kokia aukštesnioji jėga tą knygą tau išrinko. Lyg ponas Dievas pats ją tau i glėbį drėbtelėjo.

Bet kartais būna ir atvirkščiai: kai knyginis pasaulis  susiduria su neknyginiu, ir skaitymas būna beveik neįmanomas. Prieš pat Kalėdas buvau pradėjusi skaityti K.Hamsun “Badą”. Įsivaizduojat? Aptingusi nuo šventinio maisto, viena ranka laikau knygą, o kita-makaluoju saldainių dėžutėje ir bandau skaityti, kaip knygos herojus jau porą dienų nieko burnoj neturėjęs, kaip jam sukasi galva, ir kaip jam iš alkio prasideda haliucinacijos.

Atidėjau į šalį.

Ne saldainių dėžutę, o knygą.

K.Hamsun niekur nedings. Juk klasika.

K.Ž.G

Prezidento žmona keliauja pas…

~ knyguziurkeG ~ 4 Comments

Jauniausias šeimos narys ištraukė lapelį su knygos laimėtojo vardu.

Taigi, C.Sittenfeld “American Wife” atitenka Virgai, kuriai rašė, jog jai patinka skaityti H.Wassmo “Septintas sutikimas”.

Plojimai! Sveikiname.

Ačiū visiems, kurie pasidalino savo mėgstamiausiomis knygomis. O konkursų su knygų dalybom dar bus. Pažadam.

//Knygų žiurkės

Ką skaniau graužti – popierių ar plastmasę?

~ kzL ~ 5 Comments

 Ar norėtumėt rankinėje nešiotis visą biblioteką (prieš tai, žinoma, susimokėję kokiame e-knygyne), ar mieliau tą vieną vienintelę, paimtą iš lentynos? Aš iki šiol negaliu apsispręsti… Tikriausiai man priimtini abu variantai. Nors labai labai myliu popierines knygas, bet nespjaunu ir į šių pusę jau vien dėl to, kad miškuose toliau sau šlama popieriui gaminti neiškirsti medžiai. 🙂 Tikriausiai nesvarbu, patinka mums ar ne – tokios yra ateities knygos. Svarbiausia, kad būtų kas jas skaito, nesvarbu kokia forma.

Paskutiniame The Economist numeryje straipsnis apie naują Apple kompanijos gaminuką – iPad.

|Žiu Li|

Žinoma, kad esu skaičiusi Dostojevskį…

~ knyguziurkeG ~ 15 Comments

Beklaidžiodama internete radau 2007aisiais metais Didžiojoje Britanijoje darytą apklausą. Trečdalis apklaustųjų prisipažino, jog yra apsimetę, jog skaitė tam tikrą knygą, nors to iš tikrųjų nėra darę. Didžioji dalis apie tai melavo per pasimatymus, kad padarytų gerą įspūdį.

Kaipgi kaipgi? Žinoma žinoma! Perskaičiau jau pradinėse klasėse...

Knygų, kurias britai apsimeta skaitantys, dešimtukas:

1. The Lord of the Rings – J.R.R Tolkien

2. War and Peace – Leo Tolstoy

3. Wuthering Heights – Emily Bronte

4. Men are from Mars, Women are from Venus – John Gray

5. 1984 – George Orwell

6. Harry Potter and the Philosophers Stone – J.K Rowling

7. Great Expectations – Charles Dickens

8. Jane Eyre – Charlotte Bronte

9. The Da Vinci Code – Dan Brown

10.Diary of Anne Frank – Anne Frank

Prisipažįstu, kad ir aš esu apsimetusi, jog skaičiau knygas, kurių nesu skaičiusi, bet dažniausiai tai būna specializuota, su darbu susijusi literatūra. Vienas profesorius mūsų pokalbio metu gal dešimt kartų paminėjo vieną knygą ir kalbėjo apie ją taip, lyg ją perskaityti būtų pats natūraliausias dalykas pasaulyje. Aš pritariamai linkčiojau galva, nes labai nenorėjau pasirodyti, jog nesu tos knygos rankose turėjusi. Po to ją šiek tiek paskaitinėjau, bet man pasirodė, jog ji labai prasta, su man svetimomis teorijomis, tai per daug jos ir neskaičiau.

Dar esu apsimetusi, jog esu skaičiusi “Nusikaltimą ir bausmę”. Apsimečiau, nes vienas labai erzinantis kolega visiems aiškino, kad skaito Dostojevskį originalo kalba. Jis nežinojo, kas aš rusiškai moku kalbėti, tai aš jam kažkokią repliką apie pačią knygą rusiškai mestelėjau. Susinepatogino ir kalbą kitur nusuko. Taip ir nepadiskutavom Dostojevskio su juo… Abu mes tądien šiek tiek melavom 🙂

Na, kas dar išdrįs prisipažinti šitą mažą nuodėmę?

K.Ž.G