Žurnale “Vi läser” (“Skaitome” – šved.) aptikau apklausą. Joje daugiau nei 15000 respondentų atsakė į klausimą “Kur labiausiai mėgstate skaityti?”.
49.7% atsakė, jog lovoje,
32.4 % – sofoje,
6.2% autobuse, traukinyje arba lėktuve.
Parke mėgsta skaityti 1.5%, virtuvėje valgant – 0.9%, o likusieji nurodė kavinę, mišką, biblioteką, darbą.
Lova ir sofa tikrai geros vietos skaitymui, bet man, ko gero, labiausiai patinka skaityti kavinėse. Tada pats skaitymas būna toks de luxe: didžiulis puodas arbatos, o akių nebado skalbiniai, kuriuos reikia sulankstyti.
O kur jums labiausiai patinka skaityti?
K.Ž.G
knyguziurkes.com 
Lovoje…ir pageidautina pries miega…Si savaitgali planuoju is uosviu pasiimt ta tokia maza lempele, kur ant knygos uzsideda ir galesiu skaityt nedrumzdama aplinkiniu miego :)))
Man patinka skaityti. bet kur. tik duokit laiko 🙂
Man irgi bet kur 🙂 Tik va, valgant nelabai, nes arba neprisimenu, KĄ valgiau, ir apskritai KAD valgiau, arba neprisimenu apie ką skaičiau tuo momentu, jei susikoncentruoju į maistą. Ir šiaip, saugau knygas, nenoriu jų išmaudyti nei kavoj, nei arbatoj, nei trupiniais padabinti.
Viena mano draugė, įtariu, pastoviai skaito mano knygas vonioj, nes grįžta susiarbanojusios 🙂 🙂 🙂
Aš skaitau vonioje. Labai dažnai. Kartais ir pasigarbanoja tos mano knygos. Bet kokia ramybė, tylu, girdisi tik kaip putų burbuliukai sproginėja… Pamenu guliu vonioj, skaitau knygą, o tuo metu mano studentai rašo egzaminą internete. Skaitau V.Swarup “Lušnynų milijonierių”, guliu vonioj ir galvoju:Oi kaip man gaila mano studentų. Pati čia sau gulinėju ir skaitau, o jie vargšai turi atsakinėti į mano sukurtus klausimus. . Taip jų gaila pasidarė… 🙂
Giedre, Giedre, tu savo jau atstudentavai, tai gulek sau ramiai vonioj ir megaukis!
Bet kur mėgstu skaityti, kur jaučiuosi jaukiai – vonioje ne, nes tiesiog vonios nemėgstu (ir dėl to neturiu :),bet vistiek svajoju apie savo “bibliotekėlę” (5kv kambarėlis su dideliu langu)-su patogiu krėsu, ir jeigu ne židiniu, kaip pas vieną iš K.Z. tai bent kokią žvakę užsidegsiu.
Kai gimė pirmagimis skaitydavau lauke – parke ant suoliuko – visą rudenį ir žiemą – prie minus 2-3 dar sedėdavau – kitos mamos su vėžimėliais į mane tikrai kreivai žiūrėdavo, man truputi būdavo gėda, bet kai įbesdavau žvilgsnį į knygą, viską pamiršdavau. Čia pirmagimio pranašumas, kad kai jis miega, gali laiką skirti sau…po antro vaiko, skaitymui liko tik naktys ir jokio suoliuko parke. Kol kas.
Kristina, laukim pensijos … 😀
Aš irgi taip sakau visą laiką 😀
Tik kad dabar jau baisiai nuvelins tas pensijas. kol mums koks 60 sueis, tai tikriausiai is viso panaikins toki amziu ir dirbsim iki smerciaus. ate ate tada visos neperskaitytos knygos, del to reikia skaityt dabar 😉