Kada nors pagalvojote tokį dalyką? Kas darydavo didžiojo ekonomisto pietus? Greičiausiai ne. Ne vien tik todėl, kad universitete per ekonomikos paskaitas niekas tokios klausimo nekelia, nes, įsivaizduokite, pasakoja dėstytojas, kaip Adamas Smithas mąstė apie paklausą, pasiūlą ir kaip siuvėjas siuva batus, kad galėtų parduoti ir nusipirkti kitų prekių ir paslaugų, o kokia (greičiausiai) stedentė pakelia ranką ir paklausia: “O kas rūpinosi Adamo Smitho buitimi?”. Auditorija juokiasi, o dėstytojas, vietoj to, kad duotų visiems paskaityti knygą tokiu pavadinimu, pasakys, kad niekaip čia nesusiję su jo dėstomu kursu. Na, nebent ta dėstytoja yra Maldeikienė.
Knyga teigia, kad visa ekonomikos teorija ir ekonomika pagrįsta racionalaus žmogaus, kuris žiūri tik savo interesų ir visada veikia viską apskaičiuodamas, ir rindamasis geriausią alternatyvą, veiksmais. Ir dažniausiai visuomenėje racionaus žmogus yra vyras (taip, taip, ši knyga yra feministinė, kaip ir autorė yra feministė). Tačiau į šį spektrą niekaip nepatenka neracionalūs dalykai – rūpestis, meilė, atjauta, empatija, senatvė, vaikų priežiūra, ligos. Kadangi tokie dalykai, jausmai, yra nesuskaičiuojami, tai jie ir neįtraukiami į racionalaus žmogaus formulę. Ir tada tradiciškai už neracionalius reikalus visuomenėje atsakinga moteris. Nudirbanti visus nesuskaičiuojamus, nematomus ir neįvertinamus pasaulio darbus. Neįvertinta skaičiais ir dažnai neturinti balso. kaip gali turėti balsą nematomi žmonės?
Įsivaizduojate, Kanados statistikos departamentas pabandė suskaičiuoti neapmokamos slaugos, vaikų priežiūros ir kitus panašius darbus ir gavo nei mažą, nei didelį skaičių – 1/3 metinio BVP. JAV tokio darbo vertė būtų apie 6 trilijonus dolerių. Bet tas skaičius nepridėtas prie to BVP, nes nematomas ir nesuskaičiuojamas. Ar nebūtų moterys milijonierės, jei gautų užmokestį už visų pasaulio nematomų darbų padarymą?
Sutinku, kad knygoje gal visą laiką spiriama į vienus vartus. Bet ne tai svarbiausia. Svarbus yra pačio klausimo kėlimas, ypač dabar, kai JAV prezidentu išrinktas žmogus, kurio pagarbą moterims kaip privalomą punktą nuo šiol įrašinės jo kalbų rašytojai (pagarsėję palgiatoriai), bet tik į kalbos tekstą, o ne į jo dūšią.
O Adamo Smitho pietumis visą gyvenimą rūpinosi jo mama. Štai taip.
knyguziurkes.com 
Oooo. Smagu, kad tau patiko. Tu ir as juk abi ekonomika studijavom, tai man sta knyga labai atvere akis, kiek visos tos ekonomines teorijos yra pilnos skyliu.
A.Smitho mamma jam gamino vakariene ne del ekonomines naudos, o is… rupescio. Todel, man kelia susirupinima viska visuomeneje “suekonominti”, daryti taip, kad viskas butu panasu i bizni, pvz sveikatos apsauga, issilavinimas, net seimos gyvenims, kai zmones pradeda kalbeti apie seima, kaip apie projekta…
Na, ačiū už knygą! Tavo dovanos visada su cinkeliu 🙂