Kai kurių kritikų manymu, J. Martelas “Pi gyvenimą” parašė įkvėptas brazilų rašytojo Mosairo Skliaro (Moacyr Jaime Scliar) kūrybos bei jo 1981 m. išleistos knygos “Maksas ir katės” (“Max e os Felinos”), kuri skaitytojų liko beveik nepastebėta. Pasirodžius “Pi gyvenimui”, M. Skliaras apkaltino J. Martelą plagijavimu. “Bet kuris autorius yra veikiamas kitų rašytojų, tačiau M. Skliaro knygos aš nebuvau skaitęs. Kas perskaitys abi knygas, pamatys, kad jos visiškai skirtingos. Šiaip ar taip, po skandalo ir Skliaro knygą išspausdino dar septyniose šalyse”, – taip į kaltinimus atsakė populiaraus romano autorius.
http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/zmones/janas-martelas-ne-viska-galima-paaiskinti-1205989/
Štai tokia istorija. Knygos. Keista, kaip ir pati knyga. Gerai, kad plona, tai vienu prisėdimu ir perskaitai. Tikriausiai nelabai už ilgo ir pamiršti. Nelabai aš pagavau minties. Įsivažiuoja knyga su gera intriga – jaunas vokietis bėga iš nacistinės Vokietijos, plaukia laivu į Braziliją, laivas skęsta ir jis atsiduria valtyje su jaguaru. Na, jį išgelbėja (kaip pasisekė), atvykęs gyvena iš parduoto laikrodžio ir mamos brangenybių (vėl pasisekė), kartais aplanko demonai iš praeities, na, bet šiaip viskas gerai baigėsi. Galima knisti ir fantazuoti gilias mintis, paslėptas katėse, kniaukime ir dar kažkame, bet aš neapsimesiu labai, tiek jau to. Duokit kitą ir prašau nuo pradžios iki pabaigos gerą šį kartą. 🙂
knyguziurkes.com 
Lengvam skaitymui – Ch. Martin “Kalnas…”, rimtesniam – Navako “Vyno…” romaną.
Įdomus pasiülymas
Įdomu, kad kiek lėkštoką Kalną perskaitai per dieną, stilius kiek erzina, aišku holivudiniai šablonai, suužeto nuspėjamumas, bet istorija užstrigo ilgam ir dar minčių pamąstymui! O Navako nepakartojami sakiniai – geri lėtai, ilgai, kaip gerą super gerą vyną, bet neatpasakočiau paaeiliui, kas per veiksmas 😀