Gal būsiu atradusi vaistą nuo skaitymo duobių? Reikia imti skaityti knygą vaikams – ir skaitymo duobės kaip nebūta. Šį kartą po ranka pasitaikė “Popieriniai lėktuvėliai”. Atrodo, na, paprasta istorija, kaip ir viską galima numatyti, bet vis tiek ir jaudulio patyriau, ir džiaugsmo, ir dar net susigraudinau ant galo. Gal šiaip nuo nesibaigiančio lietaus norėjosi paverkti, o čia, va, prašom dar ir proga.

Dilanas paprastas berniukas paprastam apdulkėjusiam Australijos miestely. Mielas toks, tik va, nelaimė, tėtis vis neatisgauna po mamos netekties… Gerai, kad nors senelis truputį partakęs, kiek prablaško bendrai nejaukią šeimos atmosferą.

Vieną dieną  mokykloje įvyksta popierinių lėktyuvėlių varžybos, na, galima nuspėti, kad Dilano lėktuvėlis nuskrenda toliausiai (reikės pabandyti paskraidinti kokį lėktuvėli, pažiūrėti, kiek mano nuskris), tad laukia daugiau varžybų, o su jomis ir daugiau nuotykių, jaudulio, draugysčių, simpatijų ir taip toliau.

Knyga puikiai tiks mergaitėms ir berniukams. Mažesniems gali paskaityti mama ar tėtis, o vyresni, prakutę skaitytojai perskaitys ir patys. Manau, visiems turėtų patikti.

Beje, pasaulio popierinių lėktuvėlių rekordas yra 69 m. Pabandykit įveikti.