Su širdgėla, garbės žodis, rašau, kad man, tuoj apsiverksiu, mano mylimosios Elenos Ferrante knyga “The Days of Abandonement” visai nepatiko. Ir aš, šiandien baigusi klausyti, tik noriu kuo greičiau ja atsikratyti ir move on. Greičiau.
Knygoje pasakojama apie ką tik vyro paliktą moterį. Pirmam sakiny, man atrodo. Ir keletas mėnesių po palikimo. Kaip ji visą tai išgyvena, kaip tvarkosi, kaip ją užgriūna kasdienybė, buitis, vaikai, neviltis, šuo ir t.t. Na, visa tai labai suprantama, šokas ir visa kita, ir atrodo, viskas ten teisingai, vietomis iš tikro taikliai ir jautriai, neatrodo, kad būtų išlaužta, bet, nu, man nusibodo. Tikrai. Ir aš net keletą kartų galvojau, kad viskas, užtenka, bet vėl, kadangi negalėjau atsiversti ir paskaityti pabaigos (nes klausiau), tai smalsumas nugalėjo ir klausiau iki galo. Ir gerai. Galiu pasakyti, kad pradžia ir pabaiga man patiko labiausiai. Kur ten nepatiks pabaiga, po tokios kankynės. Džiaugiesi, kad baigėsi ir dar taip neblogai.
Kadangi dabar tik man kyla noras moralizuoti, tai tuo ir baigsiu.
knyguziurkes.com 
Taiklu.
Turinys ar stilius netiko?
manau, kad šį kartą turinys.