Keista istorija. Ypatingai keistu būdu pastojusi Žaninė pagimdo berniuką, kuriam paaugus paaiškėja, kad vaikas – autistas. Nyderlandai, tad jis pakankamai ramiai gali būti savimi – keistuolis ir tiek, niekas nerašo diagnozės jam ant kaktos. Bet, jei matėte nuostabų filmą apie Temple Grandin, galite įsivaizduoti, kas dedasi jo galvoje – skaičiai, brėžiniai, ir pasimetimas papraščiausiose gyvenimo situacijose. O kartais ir nelabai paprastose pasielgia papraščiausiai, nes jo, t.y. Gerto supratimas apie vertybes yra visai kitoks.

O vieną dieną sendaikčių parduotuvėje, kurioje dirba Žaninė, Gertas užtinka smuiką. Smuikas kaip smuikas, kas kad Stradivariaus. Išardysiu pasižiūrėti, kaip padarytas. Gal pavyks pakartoti? Iš ko čia tie smuikai daromi, kokios medienos? Ai, va, sofa stovi, pabandysiu iš sofos. Visai nieko gaunasi. O dar ir perka. Smuikus iš sofos. Neblogai. Kas, kad keistai, who cares.

O prie ko čia balandžiai? O prie to, kad ima vieną dieną ir atskrenda. Pašto balandis. Ir neaišku kur vedusi istorija nuveda tiesiai į laimingą pabaigą. Truputį pagreitintą, bet užtai laimingą.

Skaityti buvo įdomu – ir nuotaika, ir gyvenimo būdas perteiktas taip tikroviškai, gal dėl to ir neapleidžia keistumo jausmas? Bet pirma mintis apie knygą vis dėlto išlieka – keista. Ir gerai, kad nestora, nes nespėjo įdomumo išbarstyti.

-Tiesą sakant, geras smuikas yra sofa, kuri pakeičia savo formą ir yra skirta nebe sėdėjimui, o klausymuisi.

PS., o štai autoriaus gyvenimo istorija tai dar įdomesnė.Galėtų autobiografij parašyti. Bent jau apie gyvenimą iki tapsmo pripažintu irakiečių kilmės olandų rašytoju.