Jei tau vaikai išūžė galvą ir nebenori būti nei angelėliais, nei stebuklėliais, o dejuoti tu nemėgsti, labiau mėgsti juoktis, tai va jamk šitą knygą, pasislėpk kur nors nuo visų arba užsirakink vonioj, kokioj vonioj, geriau tūlike ir kikenk sau viena. Kikensi tai iš savęs greičiausiai, nes knygoje mamos kasdienybė, na, iš serijos, kad visus aprengiau ir išvežiojau po darželius ir mokyklas, o pati į darbą išvažiavau be sijono arba, o, dieve, nepasidažiusi blakstienų, kas gali būti daug blogiau negu sijonas, priklauso, kaip ir kur žiūrėsi!

Perskaičius šitą knygą, nestatau garbingai dūlėti savo knygų lentynose, o iš karto paleidau į gyvenimą – iš vienos draugės rankų, į kitas – lengvai, paprastai, žaismingai. Tiesa, pirmoji knygos dalis kažkaip stpresnė ir įdomesnė, į galą tikriausiai autorei jau pritrūko kvapo arba situacijų iš gyvenimo, nors gal aš ir neteisi, paskaitykit, pamatysit.