Negrožines man ir skaityti sunku, ir apie jas parašyti irgi. Kaip išdiskutavom su drauge, sunku, nes nėra užkabinančio siužeto, kur taip norisi sužinoti, kaip viskas baigsis. Tad, kai skaitai, tai įdomu, bet padedi ir vėl sunkoka paimti į rankas. Man dažnai negrožinės knygos atrodo per storos – juk viską galima surašyti su mažiau žodžių, koncentruočiau ir glausčiau.
Šiaip tai gera knyga. Apie tai, ką rėkiančiame pasaulyje reiškia būti tyliu žmogumi – intravertu. Kaip išgyventi ir išsikovoti padorią vietą po saule nerėkiant, nesistumdant ir nelipant kitiems ant galvų. Apie kūrybą vienatvėje. Autorė labai pabrėžia, kad niekas pasaulyje nebuvo išrasta grupėje. Priešingai, grupėje žmonės bijo pateikti savo mintis, nes bijo pasirodyti kvailiais, šiaip nemėgsta kalbėti viešai, tad geriau pasižiūri, patyli ir eina į savo darbo kambarį ar garažą ir be didelio rėkavimo, privalomo vakarėlio su bendradarbiais ima ir sukuria pvz., Apple ar dar kokį velnią, nuo kurio visiems nuneša stogą.
Jei kam reikia, rasite patarimų, kaip sugyventi šeimoje, jei vienas intravertas, kitas ekstravertas, kaip išmokti-prisipratinti save prie kalbėjimo prieš auditoriją, kaip auginti vaikus intravertus ir šiaip visokių gerų dalykų, kam aktualu, būtinai paskaitykite. Knyga išleista lietuviškai, tikiuosi vertimas geras, gal kas skaitėte ir galite pakomentuoti?
Susan Cain TED konferencijoje.
knyguziurkes.com 
Kaip tik šiuo metu skaitau ją, kokį trečdalį perskaičiau. Vertimas kaip ir nekliūva, tik norėtųsi, kad literatūros sąrašas, esantis gale, būtų buvęs kaip nors sutrauktas, nes išpučia pačią knygą (jei neklystu, ~50 psl prideda). Na, ir galiu pritarti, kad atsiranda toks jausmas, kad kiek ištęsta pati knyga, nes pradžia įdomi buvo, po to jau nuobodžiau, o dabar kurį laiką stovi padėta ir nesitiesia ranka. Bet tikrai užbaigsiu, juolab, kai pati esu gryna introvertė, tai vien dėl to įdomu 🙂
Sutinku, lit sarasas ten kaip antra knyga
Labai aktualu. Beje, šita TED kalba labai gera. Teks paskaityti 🙂