Šį kartą norėjau parsivežti gyvų knygų, Kindle manęs visai negelbėjo nuo proto pametimo knygyne. Apatinė Kate Walbert “The Short History of Women” kažkaip iškrito iš kadro. Kaip ir turėtų būti aišku, kodėl kiekvieną kartą prie check-in drebinu kinkas ir širdis tabaluoja.
knyguziurkes.com 
Man irgi taip būna 🙂
Storiausią ir sunkiausią knygą pasiimu į rankas, paskutinį kartą netgi sugebėjau dvi vieną į kitą sudėt 🙂
gas gas, as preita kelione kazkaip nerealiai laikiausi ir nusipirkau tik viena knyga griztant oro uoste, tai kaip ir nesiskaite jau. Ir dar apsimeciau, kad ne sau, o vyrui 🙂
O kur paskui šios knygos keliauja, kai Jūs perskaitot?:)
Dazniausiai buna taip – visos keliauja i mano lentynas, paskui geros buna rekomenduojamos ir skolinamos, kartais grizta, kartais ne, ot, pagalvojau, savo geriausias knygas isskolinus esu, aisku, daznai pamirstu, kam. Tokias nepadariusias ispudzio didelio kartais surenku i kokia bilioteka atiduotu, visokiu cia akciju buna ir tt.
Esu girdėjusi, kad knygos negrąžinusiam draugui, siunčiamas el.laiškas su priminimu – mielas drauge, jūs dar negrąžinot man knygos ir t.t. ir lia lia lia:))Tokio laiško dar negavau, bet šita sistema man patinka, kada nors gal panaudosiu ir aš:) Gaila, kad KzL yra Vilniuje,o ne Kaune. Visokiais būdais prašyčiau paskolinti paskaityti:) Labai smagu Jus skaityti ir čia:)
Viena istikima musu blogo skaitytoja gali paliudyt, kad nebutina gyventi Vilniuje, na, tik istikimam butina but 🙂
As irgi galiu paliudyti 😉
Neseniai Milleniumo irgi nedejau i lagamina del svorio, tampiau plyta su savimi – ir dar is knygyno prisipirkau – tik minkstais virseliais, kad svorio butu maziau, pasveriau lagamina buvo – 19.60 kg – tik tik 😀