Washington Black

Image result for washington black

Washington Black į mano akiratį pateko kaip viena iš best of 2018 – The New York Times ir The Washington Post, ir gal dar kokio laikraščio.

Su šia knyga mano santykis toks savotiškas, sakyčiau – labai patiko jos klausytis, įdomi, neįtikėtina, su magiškojo realizmo prieskoniu (sakyti, kad fantasy kažkaip nesiverčia liežuvis, bet pafantazuota biškį), bet kartu viena iš tų, kurias perskaičius pradedu ieškoti recenzijų, komentarų, nes kai jau taip aukštai užkelta ant pjedestalo, tai jaučiuosi, kad kažką praleidau, nesupratau, nepastebėjau ar nepajaučiau. Jei trumpiau, tai pasigedau knygos visumos ir kai kurių įvykių argumentacijos.

Washington Black yra vienuolikametis berniukas vergas Barbadose. Pasikeitus plantacijos savininkui, gyvenimas, švelniai tariant, nemielas – su vergais taip žiauriai elgiamasi, kad jie pradeda masiškai žudytis. Wash, taip sutrumpintai jis vadinamas, pasiseka, kai iš laukų jis pristatomas tarnauti plantacijos šeimininko broliui (Titch), kuriam vergija yra nesuvokiamas dalykas. Titch yra pirmas baltaodis žmogus, kuris su Washigtonu kalbasi kaip su žmogumi ir galiausiai atranda visus berniuko talentus, lemiančius jo neįtikėtinus gyvenimo posūkius.

Washingtonui ne savo valia tapus Titch pusbrolio savižudybė liudininku, Titch ryžtasi ilgai planuotam skrydžiui iš Barbadoso salos oro balionu (čia toji sunkiai įsivaizduojama dalis), pabėgimas pavyksta ir bėgliai atsiduria Amerikoje. Prasideda Washingtono kelionė laisvo žmogaus link. Ilga ir sunki, neįtikėtina nuo pat pradžių (bet kaip skaitytoja persijungiau į kitą dimensiją ir mėgavausi klausymu). Per Arktį, šiaurės Kanadą, Angliją, Olandiją. Tik kad didžjąją dalį kelionės jam tenka nueiti vienam, be Titch. Tas, kuris pirmiausia sudarė sąlygas laisvės oro įkvėpti, vėliau kažkaip labai nemotyvuotai juodaodį berniuką palieka likimo valiai Arktyje.

Washington Black yra kelionė iš vergijos į laisvę. Ta kelionė niekada nesibaigianti, o absoliuti laisvė, žinoma, yra nepasiekiama. Knyga be laisvės temos paliečia ir kitų įvairių temų (tėvo – sūnaus, žmogiško žiaurumo, atsakomybės už kitą žmogų), bet dažna paliesta taip ir paliekama neišvystyta ir neatsakyta – gal iš to ir randasi tas neužbaigtumo jausmas?

Neišvengiamas viršsvoris

Šį kartą norėjau parsivežti gyvų knygų, Kindle manęs visai negelbėjo nuo proto pametimo knygyne. Apatinė Kate Walbert “The Short History of Women” kažkaip iškrito iš kadro. Kaip ir turėtų būti aišku, kodėl kiekvieną kartą prie check-in drebinu kinkas ir širdis tabaluoja.

Short short Man Booker 2011

Julian Barnes – The Sense Of An Ending (Jonathan Cape/Random House)

Carol Birch – Jamrach’s Menagerie (Canongate Books)

Patrick deWitt – The Sisters Brothers (Granta)

Esi Edugyan – Half Blood Blues (Serpent’s Tail)

Stephen Kelman – Pigeon English (Bloomsbury)

AD Miller – Snowdrops (Atlantic)

Short short: http://www.themanbookerprize.com/prize/thisyear/shortlist

Keletas teisėjų komentarų iš The Telegraph (http://www.telegraph.co.uk/culture/books/8744013/Man-Booker-Prize-favourite-Alan-Hollinghurst-doesnt-make-shortlist.html):

Politician and author Chris Mullin, one of the judges, added: “Other people said to me when they heard I was in the judging panel, ‘I hope you pick something readable this year’.

“That for me was such a big factor, it had to zip along.”

He said the judges did not want to pick books that “stay on the shelves half read”.

Dame Stella said: “Inevitably it was hard to whittle down the longlist to six titles. We were sorry to lose some great books.

“But, when push came to shove, we quickly agreed that these six very different titles were the best.”