Kaip čia dabar man nesigiriant pasigirti, kad šiandien buvau susitikusi su Sandra Bernotaite, knygos “Gaisras” ir tinklaraščio grafomanija.com autore? Nors susitikimas užtruko vos valandėlę, iš jo išsinešiau šilumos kamuoliuką ir nešiausi vyniodama per visą Vilniaus senamiestį iki pat namų, iki dabar. Kamuoliukas tai nematomas, o štai Sandros per pusę pasaulio nepatingėtos knygų žiurkėms atvežti knygos – pačios tikriausios. Ačiūūūū!!!! Įdomiausia, kad dar vakar norėjau rašyti apie savo susimaišiusią knygų eilę, kažkokį dėl susikuitusio mano šiųdieninio gyvenimo išsimušusį knyginį ritmą, o štai susitikau su Sandra ir viskas vėl susirikiavo į savo vietas. Siūlau visiems po gabaliuką mane apėmusio geeeroo jausmo.
knyguziurkes.com 
oi kaip bus idomu isgirsti, kaip jums patiko the slap! pries metus mes skaitem sita knyga knygu klube ir taii buvo viena labiausiai supriesinusi knyga. vieniems ji buvo vos ne modernus sedevras, o kitiems – didziausias niekalas. lauksiu jusu review!
Aš prieš kelias dienas bibliotekoje pasiemiau laikraštį – žiūriu – S.Bernotaitės knyga apdovanota kokia tai premija – neatsimenu kokia tik.
Tokio dedes, kurio inicialai AG. algimantas gailius, o gal ir kazkaip kitaip, neatsimenu. :)))
To dėdės vardas Augustinas Gricius 🙂
Malonu girdėt, kad kažką “Gaisras” supriešino. Nežinau, ar didesnį komplimentą man sugalvotumėt…
Vakar eidama gatve prisiminiau mūsų pasimatymą ir prisiminiau, kaip padavėja drauge su sąskaita Knygų Žiurkei po norim padėjo… žiurkę! Netikrą, guminę, su antkakliu ir keistais ūsais. Lina čiupo tą žiurkę ir klykdama atšoko, nes pasirodo, žiurkė buvo ne kieta, kaip atrodė, o minkšta, feeeee… 🙂
o geras, Sandra, rimtai gavau ziurke 🙂