Venecija arba la Regina dell’Adriatico

Dabar skaitau E.Waugh “Sugrįžimą į Braidshedą” lietuviškai. Už knygos vertimą R.Drazdauskienė apdovanota metų vertėjo krėslu, tai skaitau ramia širdim, nė nebandydama kabinėtis prie teksto, o visiškai pasitikėdama vertėjos kompetencija.

Kaip tik baigiau skaityti skyrių, kuriame aprašoma veikėjų kelionė į Veneciją. O man, žinia, Venecija labai prie širdies, nes būtent ten praleidau savo medaus mėnesio kelionę.

Pirmą dieną Venecijoj patekome į tikrus spąstus turistams-seniausią kavinę Italijoje- Florian, kurioje ne tik gėrimai kainuoja ohohoho, bet po to dar ir sąskaitą už gyvą muziką į sąskaitą įrašoma. Bet… Kuo toliau, tuo labiai džiaugiuosi, kad į tuos spąstus patekome, nes Florian kavinė dažnai minima knygose apie Veneciją, tai aš vis galiu galva pritariamai palinguoti, kai knygose randu tos kavinės aprašymų.

O Venecija yra dažna scena įvairioms knygoms. Tos, kurios pirmos atėjo į galvą:

Šekspyras "Venecijos pirklys"
E.Jong "Serenissima"
T.Mann "Mirtis Venecijoj"
S.Clarke "Jonathan Strange & Mr.Norell"
K.Ishiguro "Nocturnes"
M.Fermine "Juodasis smuikas"
Juan Manuel de Prada "Apgaulinga Venecijos šviesa"
I.McEwan "The Comfort of Strangers"


M.Proust "Prarasto laiko beieškant"

Labai ilgą knygų  sąrašą galite rasti šitame internetiniame puslapyje

K.Ž.G

“Vulgarybė”

Visai neseniai Harvard University Press naujai išleido  Oscar Wilde romaną “The Picture of Dorian Gray“.

Knyga pirmą kartą buvo išleista Anglijoje 1981aisiais metais, bet jau gerokai cenzūruota su išbraukytomis teksto dalimis.  O.Wilde teko  ištrinti homoerotines scenas. Ir nors knyga buvo gerokai apkarpyta, ji vistiek buvo vadinama vulgaria ir nešvaria.

Ant viršelio parašyta- "An annotated, uncensored edition"

Tai po šitiek metų pagaliau galėsime perskaityti visą O.Wilde tekstą.

K.Ž.G.