Paveikslai

Prieš kelias dienas išėjusiame žurnale “Vi läser” (“Mes skaitome”) radau vieną labai įdomų Therese Bohman straipsnį apie tai, kaip skaitantys žmonės vaizduojami vaizduojamajame mene.

T.Bohman rašo, jog skaitymas, toks, kokį mes įsivaizduojame šiandien, atsirado 18ojo amžiaus antrojoje pusėje: vis daugiau ir daugiau žmonių išmoko skaityti, pagerėjo ekonominės sąlygos. Kadangi žvakės daug kainavo, tai skaitoma daugiausia buvo šviesiu dienos metu, o tai reiškia, jog skaitymas pirmiausia tapo užsiėmimu moterims, kurios nebuvo aktyvios už namų sienų.

T.Bohman taip pat pastebi, jog skaitantys vyrai ir skaitančios moterys mene yra vaizduojami skirtingai. Kai vyras paveiksle skaito knygą, tai skaitymas dažnai išreiškia to vyro statusą- jis užima tam tikras pareigas, jis yra išsilavinęs. Tuo tarpu moterys skaito savo malonumui: jos skaito romanus, jos dažnai vaizduojamos “įkritusios” į knygą, izoliavusios save nuo mūsų pasaulio, o vyrai dažnai žvilgsnį laiko nukreipę į tą, kuris žiūri į paveikslą.

Tų gražių jaunų knygas skaitančių moterų yra labai daug mene, ypač jos dažnos devynioliktojo amžiaus antroje pusėje. Skaitanti moteris sėdi tarsi namų angelas , tarsi ji būtų interjero dalis savo ramiuose buržuaziniuose namuose

Nors žinoma, yra išimčių. T.Bohman išskiria Ramon Casas paveikslą “Po pokylio” (paveikslas dar kartais vadinamas “Dekadansu”), kuriame vaizduojama moteris- visiška priešprieša miestietiškajai namų šeimininkei.

Ramon Casas "After the Ball" arba "Decadente"
Giorgione "The Reading Madonna"

Renesanso metu, rašo T.Bohman, knyga yra dažnas aksesuaras turtingų žmonių portretuose.

Bet Agnolo Bronzino tapytame Laura Battiferri portrete jos laikoma knyga nėra vien aksesuaras- pati Laura Battiferri buvo tuo metu populiari poetė, o knyga, kurią jį laiko, yra Pettrarca rašyti sonetai jo Laurai, taigi – aliuzija į jos vardą.

Gillian Furlong "Sunday Morning" 1998
Franz Eybl "Girl Reading" 1850

T.Bohman straipsnyje apie F.Eyble paveikslą rašo: “Eybl paveiklas tipiškas tam laikmečiui: jauna knygos paveikta mergaitė. Jos jausmai tokie atviri, kad paveikslas kone pasiekia kičinę ribą. ”

Balthus "Katia Reading" 1968

 

Constantin Hansen "Dailininko jaunesnės seserys Signe ir Henriette kartu skaito knygą" 1826"

 

William Utermohlen "Bed" 1990

 

Carl Larsson "Anna-Johanna" 1913

 

Parmigianino "A Man with a Book"

Anot straipsnio autorės T.Bohman, šis paveikslas yra tipiškas skaitančio vyras portretas- jis nėra visiškai įsitraukęs į knygą.

P.Picasso "The Reading" 1932

 

K.Ž.G

Ką skaito mamos?

Šiandien Švedijoj  švenčiama mamos diena (Mamyt, sveikinu dar kartą, bet šįkart pagal švedišką tradiciją), tad parduotuvės nesnaudžia ir visaip bando prastumti įvairias dovanas mamoms.

Prieš porą dienų buvau savajame knygyne ir ten,žinoma, taip pat yra padarytas “Pasveikink savo mamą” stalas, ant kurio išdėlioti įvairūs dovanų pasiūlymai- knygos ir šiaip visokie niekučiai. Apžiūrėjau tą dovanų stalą ir truputį susinervinau. Nes tie pasiūlymai man pasirodė tokie labai jau stereotipiški.

Pirmiausia tai ant to stalo padėta M.Törnblom knyga “Mia Törnbloms mintys apie savigarbą”. Taip taip. Žinoma žinoma.  Net per mamos dieną mes, mamos, turėtume save gerinti, save auklėti, save visaip plėtoti. Savipagalbos knyga apie tai, kaip reikia ugdyti pasitikėjimą savimi, nes visi žinom, kad mes mamos esam labai užguitos, kad esam savimi nepasitikinčios pilkos pelytės 😉 Ir išsigelbėjimas yra vienas- berods jau 5oji M.Törnblom knyga apie vieną ir tą patį.

Nagrinėju toliau. Šalia jau minėtos ant stalo guli “”Moterys, kurios nustojo laikytis dietų. Maistas, treniruotės ir mindfulness po 45erių”. Komentarai nereikalingi. Šalia-  “Sommarkalas”, receptų knyga apie vasariškas švediškas šventes, apie “šventes sode ir vakarienės stalus, padengtus baltomis išlygintomis nėriniuotomis staltiesėmis, ir, žinoma, apie tai, kaip mirkome braškes šampane prieš valgydami vasarišką maistą po obelimis“.

Šalia- dvi knygos apie šokoladą ir viena, pilna itališkų klasikinių maisto recetų.

K.Stockett knygos “Niceville” (originalo kalba “Help”, apie kurią jau rašė KŽL)tai net labai norėčiau.

O štai taip atrodo tas “Mamos dienos” stalas- apkrautas rausvomis gėlėtomis dėžutėmis ir maišeliais ir krūva knygų, kurios man sako, kad mano knygyne dirbantys pardavėjai turi susikūrę labai jau tokį stereotipinį mamos paveikslą.

Pagal juos aš kaip mama turėčiau  dabar virtuvėje kepti pyragus su rabarbarais ir lyginti nėriniuotas staltieses. O kai pajusiu, kad mano pasitikėjimas savimi dingęs,  pasislėpusi valymo įrankų spintelėje šalia šluotų ir dulkių siurblio  paslapčiomis valgysiu šokoladą:-) O po to, žinoma, labai nervinsiuosi dėl priaugtų kilogramų.

 

 

Kadangi knygyno pardavėjų pasiūlymai manęs nepradžiugino (išskyrus “Niceville” ) tai pati apėjau knygyną ir išsirinkau knygas, kurias norėčiau gauti per mamos dieną arba bet kokią kitą dieną.

 

Naujas J.Austen “Pride and Prejudice” leidimas ir vertimas. Senasis vertimas, pasirodo, buvo toks labai jau sau daug leidžiantis ir netausojantis teksto.

Ir dar noriu H.Murakami 1Q84.

O jei kurią dieną gerokai įsidrąsinčiau, tai labai norėčiau perskaityti Ingrid Betancourt memuarus apie tai, kaip ji šešis su puse metų praleido FARC sukilėlių nelaisvėje džiunglėse. I. Betancourt dalyvavo Kolumbijos prezidento rinkimuose ir 2002aisias buvo FARC pagrobta. 2008aisias ją ir dar keturioliką belaisvių išgelbėjo Kolombijos armija ir ji pagaliau galėjo vėl pamatyti savo mamą ir savo du vaikus.

 

Ir dar labai užsinorėjau dailininkės F.Kahlo laiškų surinktų šitoje knygoje.

 

K.Ž.G