Kur teisybė?

Kažkada neseniai skaičiau straipsnį, kuriame buvo pasakojama, jog apklausa parodė, kad švedų jaunimas labiau nori skaityti knygas, paremtas tikrais faktais, i ne fikciją.  Aš tikrai nepriklausau mėgstančiųjų “based on a true story” kategorijai.

Niekada nesitikiu, jog knyga man papasakos kažkokią teisybę, retai žaviuosi tiksliais ir biografiniais aprašymais, visai nebūtina, kad knyga man perduotų tikrus nesumeluotus faktus.

Išskyrus vieną knygų tipą.

Galvoje turiu receptų knygas!

Jose tiesiog draudžiama išgalvoti nepatikrintus faktus, realybės neatitinkančius miltų ir cukraus kiekius. (Ar pastebėjot, jog receptų knygose maistas visada atrodo daug gražiau nei tas, kurį vergiškai sekdamas receptą pasigamini savo virtuvėje?)

Baisus čia daiktas, jei kuriame nors knygos leidime Ana Karenina būtų palindusi po tramvajumi, o ne traukiniu. Nieko tokio baisaus, jei Šerloką Holmsą būtų sukramtęs Baskervilių ciuciukas. Nieko tokio, jei Ema Bovary būtų buvusi ištikima savo vyrui.

Be kai receptų knygoje nurodomas per ilgas laikas pyragui laikyti orkaitėje… štai tada aš kaip skaitytoja baisingai susinervinu.

Prie didžiulės bliekos sudegusio morengo – K.Ž.G